"jei ne valstybės reketas, tai jis krizės nematytų" - labai teisingai pastebeta.

Leo LT, VST, RST, Alita ir pan. - milijardai valstybes (musu visu) litu kuriuos i privacias kisenes ne kokie aitvarai sunese, bet valdantie palaimino.

Dabar, kai reikia pinigu, argi tas privacias kisenes labiausiai apmokestina?

Kazkam teisybe akis grauzia?

O jeigu Stravinsko vaikiukai nuspręstų, kad iki laimingos vaikystės jiems betrūksta 2L butelio CocaColos ir pakiuko traškučių kasdien kiekvienam? Tai akurat 60 proc. jo šeimyninių išlaidų maistui. Irgi pultų pildyti vaikystės svajones?

O tekstas gan nuosirdus, nors ir naivokas. Respect. Ir nera cia ko plusti autoriaus.

hahaha

zacem ty placesh skripka paganini?

Naivumas yra kažkoks labai geraširdiškas apibrėžimas, tinkantis kai visi sotūs, apsirengę, saulutė skaisčiai šviečia... O kai žmogus teturi tik tiek fantazijos, kiek šitas, tai jau ne naivumas, bet infantilumas. Matai gi jei ne valstybės reketas, tai jis krizės nematytų. Krizė seimo narių galvose. Jiems kaip tik krizė ir nebaisi. Stravinskai, įsivaizduok situaciją, kai tave išpirdolina iš darbo, žmoną irgi, abudu išsiuntinėjat tūkstantį CV ir niekam nereikia jūsų paslaugų. Ir mintys sukasi ne apie atostogas prie jūros, o apie batoną rytdienai. Ir tokių kaip tu aplinkui tūkstančių tūkstančiai. Ir tai tęsiasi mėnesį, kitą, pusmetį, metus... O bankas savo raginimus tvarkingai siunčia, ir jų tonas jau gerokai pasikeitęs lyginant su tuo, kuris buvo pasirašant paskolą. Tikrai reikia vožtelėti tokiems krizės kuvalda, kad atgautų realybės pojūtį.

skirkite balsą lt nuo balso lt savaitės-----šis straipsnis iš nemokamo žurnaliūkščio balsas lt savaitė

portalas. O buvau pasidaręs pirmuoju, deja.

Gražus tavo noras rūpintis savo vaikais. Tik čia nėra kuo girtis, nes dauguma mūsų tą darome. Vieni sūnui perka kimono, kad tas atžala muštis išmoktų, o išmokęs tėvukui kaulus aplaužytų, o kiti - batukus labdaryne, nes naujų nebeišgali. Ką padarysi, nors ir su padėvėtais, bet gal vanduo į vidų nesiskverbs, kojelės nešals. Tik štai ką laimėsi, jei vaikams įdiegsi, kad "niekada neitų į rinkimus, niekada už nieką nebalsuotų, niekada politikais netikėtų". Kas bus, jei vieną dieną rinkėjai, susižavėję tavo rūpesčiu vaikams (juk žadi paaukoti, kad visi atostogautų prie jūros), išrinks tave Seimo nariu? Juk už pažadukus balsuoja ypač noriai, net neklausdami, ar įvykdys. Man, pavyzdžiui, niekada neatėjo mintis prašytis, kad įrašytų į Seimo gynėjų sarašus (1991 m. sausio 13 d.). Prie jūros vaikų atostogauti neišsiųsiu, bet gal porą kartų vis tik kartu nuvažiuosim. O atostogų metu jie dirbs, nes labai gerai supranta, kad kitaip neišsiverstume. Ir dėkingas vaikų akis matau, tikiuosi, ne rečiau. Kai sulauks pilnametystės, jie tikrai balsuos. Už Lietuvą, už tai, kad pamažu pradėtume geriau gyventi Kad susvetimėjimo ir nesąmonių rašinėjimo būtų kuo mažiau. J.J.

Ka sita nesamone veikia rinktiniuose tekstuose?