Byla yra tikrai politine , todel kad jei ieskini pateikusi salis viesina bylos eiga . Prokurorai su pasimiegavimu duoda interviu visom televizijom, bylos medziaga yra rodoma (fiktyviai sukurtom TV laidom ) o oficialiame teismo puslapyje net pateikiama sios bylos isklotine. Teisme yra daug svarbesniu ir ziauresniu bylu( del nuzudymu, narkotiku) taciau nei apie viena nesurasime teismo puslapyje informacijos. O juk visi pamineti dalykai vykstant tyrimui yra grieztai draudziami.

Balandžio 19 d. vykusiame Vilniaus apygardos teismo posėdyje, nagrinėjant Darbo partijos bylą, prokuroras eilinį kartą pademonstravo savo šališkumą ir polinkį meluoti, kuris suklaidino teismą. Patikėjęs prokuroru, iš Kauno klinikų į teismo posėdį Vilniuje skubančiam Darbo partijos pirmininkui Viktorui Uspaskich už kelių minučių pavėlavimą teisėjų kolegija skyrė 30 bazinių socialinių išmokų dydžio baudą, kurią sudaro 3 900 Lt.

Prasidėjus teismo posėdžiui, V. Uspaskich advokatas Vytautas Sviderskis pranešė teisėjų kolegijai, kad jo ginamasis, važiuojantis iš Kauno klinikų, kuriose atliko skubius būtinus sveikatos patikrinimus, jau yra Vilniuje ir po kelių minučių atvyks į sostinės centre esantį teismą. Tuo tarpu prokuroras, klaidindamas teismą, pranešė, kad jo žiniomis V. Uspaskich vis dar yra Kaune ir pasiūlė teismui skirti V. Uspaskich 30 parų areštą už nepagarbą teismui.

Atsižvelgdama į prokuroro prašymą bei remdamasi netikslia žiniasklaidos informacija, teisėjų kolegija V. Uspaskich pavėlavimą traktavo kaip nepagarbą teismui ir skyrė jam 3 900 litų baudą, nors pats kaltinamasis, su dokumentais, pateisinančiais jo vėlavimo priežastį, teismo salėje pasirodė praėjus vos kelioms minutėms po teismo posėdžio pabaigos.

„Galiu pasakyti, kad tiek, kiek šiandien mane tikrino, ir tiek, kiek reikia išrašyti dokumentų, reikia būti dvi dienas ligoninėje, o aš suspėjau per tris–keturias valandas ir iš karto išvažiavau į teismo posėdį. Lėktuvo neturiu. Skubėjau kaip galėjau, tai ką aš daugiau galėjau padaryti? Pranešiau advokatui gal kokios penkios minutės po pirmos, kad įvažiuoju į Vilnių. Man tokie žaidimai yra nemalonūs, kažkam reikia daryti ažiotažą iš tokių dalykų“, — komentavo V. Uspaskich.

Reikia kazka daryti, kad teismai pagaliau tarnautu zmonems, o ne tam, kas juos nuperka. Teismai turi buti atviri. Zmones ileidziami i sale turi buti, nes visi nori zinoti, kaip vyksta teismas. Geda, kad lietuvos teisesauga tokia saliska.

Paprastas zmogus , kuris ziuredamas zinias ar skaitydamas laikrascius susidaro nuomone neigiama apie ivykius kurie vyksta aplink ji. Pasirinkimo apsispresti, kas kaltas o kas ne , ziniasklaida visai nepalieka .
Ar nors vienas is Jusu isigilinote i bylos aplinkybes ? bet nezinodami tikros situacijos ( tik zinaisklaidos suformotos nuomines) kalbate ir rasote netiesa . Gal pagaliau patraukime i sona visus nusistatymus, isankstines nuomones ir pasvarstykite apie tai, kas vyksta ir kaip bandoma susidoroti su Darbo Partija.

DARBO PARTIJA nori Lietuvą matyti aktyvia europietiška šalimi, drąsiai ir ryžtingai einančia į priekį, besivystančia ir tobulėjančia bei sėkmingai konkuruojančia ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. DARBO PARTIJAI taip pat labai svarbu, kad Seimas, kaip tautos atstovybė, o Vyriausybė, kaip aukščiausia vykdomoji valdžios institucija, vienodai tarnautų visiems visuomenės nariams, rūpintųsi kiekvienu Lietuvos žmogumi.

Visi siekėte tais laikais, kad Darbo partijos vadovo neprileistų prie postų. Pasiekėte. Kad kitų Darbo partijos stiprių žmonių neprileistų prie postų - pasiekėte. Ko jums dar reikia? Kaip sake Viktoras Uspaskich: „Kraujo pagerti“? Manau Viktoras Uspaskich nieko nebijo, jis bijo tik kitko - būti apšmeižtas.

As nepasitikiu Lietuvos teismais , bet galiu teigti kad gyvename antidemokratineje valstybeje. Ima ir pyktis ir beviltiskumas stebint visa Darbo Partijos bylos procesa. Jokios pagarbos zmogui kuris yra valstybes lastele neverta net kalbeti, nes jos nera . Is musu teismu galma tiketis melo, korupcijos neadekvatumo ir zmogaus zeminima.

Ši visa byla sufabrikuota siekiant susidoroti su Darbo partija.

Atėjo tas momentas, kai V.Uspaskich išvažiavo dėl šeimos tragedijos, viskas gerai. Laukė, matyt, to momento. Praėjo šešios valandos ir prasidėjo kratos. Visi supranta, kad reikia padaryti taip, kol nėra V.Uspaskicho. Tuo labiau jie klausė jį, žinojo, kad ten didelė tragedija, jam reikėjo kur nors apgyvendinti savo 80 metų motiną, palaikyti ją morališkai ir psichologiškai, sudegė namas, sūnus jos akyse. Ir aišku, kad jis planavo ilgai negrįšti. Labai greitai prasidėjo šitos kratos.

Praėjo laikas, Viktoras Uspaskich nutarė grįžti. Visi galvojo, kad jis jau negrįš, jiems tai buvo netikėta. Pranešė reisą, dieną, valandą, kada atskris. Atskrido. Aišku, per paradinį įėjimą jo neišvedė, vežė kažkur per miškus. Tikrai manau labai gerai priėmė, jokių antrankių, palydėjo į autobusiuką, nuvežė į nuovadą, apgyvendino. Net pabijojo ji nuvežti į Generalinę prokuratūrą apklausti. Apklausė kameroje.

Pirmas klausimas buvo toje kameroje Generalinės prokuratūros prokuroro: „Ko tu atvažiavai?“ Pusantrų metų ieškojo - ko tu atvažiavai? Antras klausimas buvo: „Gal ką nors papasakosi apie partiją ir bylą?“ „Sakau, aš nežinau, klauskite konkrečiau“. Apie pinigus išvis neklausė. Beveik baigėsi apklausa, jis pernakvojo tame kambaryje ir veža ji į teismą dėl kardomosios priemonės priėmimo. Veža be antrankių per visą Vilnių.

Teismo posėdis. Teismas klausia Viktora Uspaskich iš pradžių: „Norite, kad teismas būtų atviras ar uždaras?“ Jis sako: „Gerbiamieji, jau tiek kalbame apie bylą, tai, aišku, tegul būna atviras, tegul klauso ir mato visi“. Paklausė advokatų. Jie pritarė jam. Prokuroras pritarė, kad būtų atviras. Teisėjas susiskambina su kažkuo: bus uždaras.

Eina teismas be antrankių, be jokių dalykų. Eina į pabaigą, jau rašomas nuosprendis išleisti Viktora Uspaskich namo namų arešto sąlygomis gyventi, prieina vienas policininkas ir sako: „Viktorai (geri, kultūringi policininkai), Viktorai, atsiprašau, bet mes turime tau uždėti antrankius, paskambino generalinis komisaras, uždėti tau antrankius ir pravesti pro žurnalistus“. Jis atsako, „Gerai, dėkite“. Uždėjo antrankius jam iš nugaros ir pravedė pro žurnalistus.

Žurnalistai prifotografavo, viskas gerai, atvedė ji į uždaro teismo posėdžio salę ir įleido visus žurnalistus. Jie gi jo liudininkai, jie gi ten kai kurie buvo. Atėjo žurnalistai. Ir tada vienas iš žurnalistų sako, klausykite, kaip nufotografuoti, antrankiai už nugaros, o veidas iš priekio. Kaip padaryti, kad ir antrankiai būtų, ir veidas. Paprašė antrankius perkelti į priekį. Ir perkėlė antrankius į priekį, ir įvyko fotosesija. Fotosesija praėjo labai gražiai, viskas gerai, kokias 5 ar 10 min., tada teisėjas išėjo ir sako, viskas, fotosesija baigėsi, žurnalistai turi išeiti. Išėjo žurnalistai, uždarė, vėl uždaras teismo posėdis, nuėmė antrankius ir paleido namo.

Pasakykite man, ką bendro turi buhalterija ir toks šou, fotosesija, kuri paskui visuose pirmuose puslapiuose ir ekranuose buvo rodoma. Kas bendro? Ar nebuvo noro jums pasmerkti tokią teisėsaugą? Ne, neužtenka nei sąžinės, nei drąsos.

Ar Lietuvoje norima nuteisti žmones už tai, kad jie stengiasi dėl mūsų visų gerovės, kad jie Lietuvoje nori padaryti permainas tik į gerąją pusę. Juk Darbo partija visais įmanomais būdais kovoja dėl Lietuvos gyventojų, dėl mūsų visų. Kiekvienas iš mūsų atsidūręs tokioje situacijoje, bandytų ieškoti prieglobščio ar užtarimo, nes kaip galima atsilaikyti prieš politinę bylą, kaip galima atsilaikyti prieš korumpuotus valdyninkus, kurie šią bylą užsakę. Tai natūralu. Tik konservatoriai nė nemirktelėją kerta galvas, o kodėl? Todėl, kad labai bijo Darbiečių, kurie ras visas spragas pataisyti ekonomikai, ras pinigų pensijoms ir atlyginimams, ras pinigų tęsti projektams. Žmonės susimastykite kas iš tiesų yra kaltas...