Teko girdėt garbios docentės paskaitą apie tai, kad skundimas vakarų visuomenėse yra tiesiog neatsiejama visuomenės gyvenimo dalis ir nurodė pavyzdį, kaip JAV universitete per egzaminą įskundžiamas studentas Džonas, kurį įskundžia egzaminą laikantis kolega studentas. Kažkaip pamąsčiau, kad kartais žiniose išgirstame, kad įskųstasis "Džonas" ateina su šautuvu pas kolegas ir tada jau nacionalinė tragedija. Kyla pagrįstas klausimas kur ta skundimo moralinė riba, kada tampame pavlikais morozovais įduodančiais čekistams savo tėvą. Taigi ar visada vakarietiškos "vertybės" yra mums priimtinas gėris, o gal kartais pavydu atmiešti nuodai stumiantys mus į policinę valstybę.

Na nebūtų pikta, jei tai darytų ir tylėtų, kaip katės priši... į miltus. Bet ne. Kišasi į kitų valstybių reikalus, kursto nesantaikas, maištus ir rėkia apie diktatorius. Visi nepatenkinti mūsų elitu apšaukiami rusų šnipais. Gryna amerikonų politika. Gal čia ir valdo amerikonai. Juk jau bandė steigt gvantanamo filialus...

Kaimynui maloniausia, kai sekdamas mane įsivaizduoja viską žinantis, tiesiog Holmsu pasijunta ir kiek yra kančių kai reikia aiškintis jei ką pražiopsojo. Kuo ne policinė valstybė prasidedanti nuo mažų dalykų.

Manau, kad agentų visur pilna. Jų, ko gero, daugiau nei sekamų, nes pas mus kaime, nespėjus nusičiaudėt, iš kito kaimo galo paskambina ir palinki "į sveikatą".

Net vaikai, pasigirdus trakštelėjimui ragelyje, supranta, kad pasiklausoma.

Prisipažįstu, kad naktį miegodamas knarkiu, bei skleidžiu ir kitokius dar garsus, tai pasiklausančiam manau nesukelia malonių emocijų, o dar kiek vietos mano garsai užima laikmenose, reiks taisytis, nes per mane vieni nuostoliai kitiems.

Net gūdžiu sovietmečiu vienas KGB karininkas norėdamas pabendrauti su agentais susitikinėdavo nudistų pliažuose, deja dabar ryšių technikai ištobulėjus pasiklausyti gali net kiekviena šikna.

Ar kas nors žino, kiek dirba pasiklausytojų, duomenų apdorotūjų, pažymų rašinėtojų... KGB tikrai neturėjo tokio agentų tinklo.

Beribis noras kontroliuoti prarado visas ribas atsiradus naujiems technikos pasiekimams, o visuomenė patikėjusi valdžios svertus išrinktiesiems nesugebantiems apginti visuomenės, padaro visuomenę įvairių tarnybų savivalės įkaite.

Piktinamės baltarusijos, libijos diktatūrom, džiaugiamės demokratišku saakašviliu, kubilium... Džiaukimės kol galim. Tuoj pradės tremt į aliaską, gvantanamą, nes mes sibiro neturim.