Visos televizijos šią savaitę po kelias minutes informacinėse laidose, dukart rodomose vakarais, trimitavo, atrodytų, pagrindinę Lietuvos XXI amžiaus naujieną: V.Uspaskich bus registruojamas kandidatu Kėdainiuose ar nebus. Apygardos rinkimų komisija buvo bejėgė, nes šis ponas tebėra Liaudies gatvės gyventojas.
O ekranuose politinis bėglys po kelias minutes buvo rodomas geriantis pergalės taures, traukiantis „Ilgiausių metų“ ir plačiai besišypsantis. Jis mat tebesąs Lietuvos pilietis – šlepetės liko po lova . Tai kas, kad jas turbūt šildo kitos kojos, bet spjūvis valstybei ir jos teisėsaugai žiauriai žeminantis. Visiškas institucijų bejėgiškumas ir sutrikimas, pasigedus aiškių teisinių instrumentų tokiam chamizmui pažaboti, todėl viskas paliekama rytdienai, vakarui.
Kas šiuomet vyksta mūsų politikoje? Vertybių absoliutus išniekinimas, valstybės pažeminimas, atviras jos ignoravimas. Įgydamas kaip kandidatas rinkimuose teisinio neliečiamumo statusą jisai ne tik tyčiojasi iš mūsų, bet griauna valstybės demokratinės sanklodos pagrindus, ardo piliečio ir valstybės abipusį įsipareigojimą ir pasitikėjimą, skelbia nepaklusnumą valstybės institucijom ir pats siekia valdžios: tai ir keisčiausia – ir būdamas valdžioje, ir dabar jos geisdamas, jis ciniškai demonstruoja neturįs jokių pareigų ir atsakomybes mūsų valstybei.
Sėkmingas ir kitas scenarijus. Ministrė Kazimira Prunskienė siaučia po visą Lietuvą, prisidengdama kaimo plėtros mokymais, seminarais, konferencijom, nominacijom, konkursais ir kitokiom šventėm, įtraukia į šias viešųjų ryšių akcijas ministerijai pavaldžias institucijas, žemės ūkio rūmus, konsultavimo tarnybas ir t.t., naudoja valstybės ar fondų lėšas sotiems stalams, dovanoms ir prizams, vietinės žiniasklaidos priemonės užpilamos, tarpininkaujant kokiai viešųjų ryšių agentūrai, gausiais straipsniais, kilnaus tarnavimo kaimui aprašais, koks nors kontrastų laikraštėlis šimtais egzempliorių nemokamai atakuoja kaimų lyderius, net nurašyti ministerijos kompiuteriai atlieka ministrės populiarinimo darbą. O mūsų institucijos bejėgiškai murmena, kad tokia veikla tik balansuoja ties interesų susikirtimo riba.
Visi valstybėje yra tiesiog užsiėmę. Premjeras, pats būdamas socdemų rinkimų štabo vadovu, skraido po Lietuvą - suspėjama vadovauti viskam. Tariama opozicija, Seimui išėjus atostogų, laksto kaip ir kiti po rajonus ir miestus, menkina kitus dešiniuosius, kad būtų vienintelė TS(KP). Abonentą gina cėka sekretorius – abipusiai interesai yra stiprūs. Didelės partijos, tačiau ir dideli interesai, bet labai menka atsakomybė ir negebėjimas bei nenoras situaciją valdyti. Kas vyksta? Niekadėjų reabilitavimasis, imperinių interesų invazija, kova dėl valdžios, klanų grumtynės? Viskas kartu ir daugiau. Baisiausia, kad Lietuvoje lyg ir nelieka nieko, kas nuo ko nors nepriklausytų - politikai nuo imperinių pinigų ir interesų, partijos nuo interesų grupių, valstybės institucijos nuo partijų, tiksliau nuo klanų. Visiška institucinė valstybės bejėgystė ir politinis barbarizmas. Tad belieka geriau padiskutuoti apie šaltyšius ir šaltyšijas...
Valentinas Stundys yra LKD pirmininkas.
„Balsas.lt“ redakcija rubrikoje „Politikų tribūna“ publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
