Na autoriai labai vienpusiškai žiūri į globalinę politiką. T.Y. iš pasaulio bambos - Lietuvos taško. Nepamirškime kad pasaulyje, ypač krizės laikotarpiu svarbiausi yra valstybių ekonominiai interesai. Daug kas pasikeitė XXI a. JAV kovoje prieš Rusiją daug pažengė, nustumdamos raudonąją liniją nuo Vokietijos sienos iki pat Rusijos sienų. Bet tuo pat metu, ribodama Rusijos ekonomiką PPO klausimu, pražiopsojo Kiniją. Kinija - naujoji pasaulio galybė. Ekonomika stiprėja, vartojimo prekės užkariavo visas ne tik turėtas pasaulio rinkas, bet ir pačių turtingiausių valstybių vidaus rinkas. Norint efektyviai konkuruoti su augančia Kinijos galia, reikia pigių žaliavų ir aplenkti Kiniją kovoje dėl jų gavimo iš Rusijos. Kas pirmas jas gaus - tas laimės ekonomikos karą. Užsienio politikoje irgi daug kas pasikeitė - Vokietija senai nori atsikratyti JAV bazių savo teritorijoje, tuo labiau kad Rytų Vokietijos gyventojai (būdami žymiai blogesnėje ekonominėje gerovėje) irgi nostalgiškai dairosi į Rytus. Net Izraelyje kapitalas tik išeivių iš JAV rankose, o išeiviai iš Rytų bloko - dirba aptarnavimo sferoje mažai apmokamus darbus. Prancūzija turi senų nuoskaudų, kai Izraelis subombardavo jų AE elektrinę Irake, palaikant JAV. Dėl hipotetinio klausimo Baltijos valstybių gynimo nuo Rusijos agresijos - labai abejoju ar JAV kištųsi į šį konfliktą, rizikuodama sukelti pasaulinį karą ir pakenkti savo žmonių gerovei. Taip kad šita parama Bušo administracijos Rytų Europos valstybėms buvo tik propagandinis dirgiklis, kaip čia minėjo kolegos. Be to ir JAV pasikeitė valdžia, kuri irgi nori Rusiją turėti sąjungininke, o ne prieše. Tai daryti verčia situaciją (todėl PRO likviduojama) Artimuosiuose Rytuose ir minėtas Kinijos ekonomikos augimas. Viena yra kariauti svetimoje teritorijoje su mažai ginkluotais arabais - kita būtų sukelti branduolinį konfliktą. Aišku tuom nėra suinteresuota nei Rusija. Bet Baltijos šalys su savo politika ,,pasaulio bambos ir Rusijos sulaikymo'' - didelė kliūtis stiprėjančiam Europos Rytų ir Vakarų ekonominiam bendradarbiavimui. Šita politika brangiai kainuoja šioms mažoms valstybėms ekonomiškai ir emigracijos mastu. Taškas.

Na, kuri iš mūsų pramoko lietuviškai tai dar klausimas. Kai dėl "pasulio žydaujos", tai tavo terminologija bet ne mano. Tik nereikia viską taip vulgarinti, ypač, kai pretenduoji į "rimtus" apžvalgininkus. Lietva, istorijos eigoje, ne kartą buvo išduota ir parduota savo "partnerių", na tu tai tikrai žinai. Kodėl manai, kad dabar turėtų būti kitaip?

Voveruška buvo išrinkta 67% atėjusių balsuoti balsais. Tačiau atėjo balsuoti tik truputi daugiau kaip pusė visų rinkėjų, taigi už ją balsavo maždaug 34% visų, turinčių balsavimo teisę. Atimkime iš šito skaičiaus 18% Lietuvos gyventojų, kuriuos sudaro rusai ir kiti nacmenai (kaip ir Pakso išrinkimo atvėju, jie iš anksto buvo orientuoti, už ką jiems reikia balsuoti), taigi lieka vos 16%. Net jeigu atsižvelgsime, kad dalis nacmenų balsavo už kitus kandidatus (pirmiausią už Tomaszewskį), visvien išeina, kad iš už ją balsavusio trečdalio Lietuvos rinkėjų lietuviai nesudarė ne dviejų trečdalių.
Kitaip sakant, iš tų 34% apie 20% buvo lietuviai, o maždaug 14% - kitataučiai.
Taip kad nereikia čia pasakų apie "visos lietuvių tautos išrinktą prezidentę". O VSD išsiaiškins mūsų tapatybes po to, kai Grybauskaitė paskirs naują VSD vadovą - maždaug po Kalėdų.

Geras straipsnis. Tik norėčiau, Vytai, patikslinti, kad JAV iš Europos yra ne tiek išstumiamos, kiek pačios kiek atsitraukia. Ir, beje, šie jų užsienio politikos pokyčiai buvo juntami jau iki Obamos išrinkimo, tik dabar atsiskleidė atviriau...

"Jeigu su valstybe atsitiktų kažkas bloga", o kas dar gali atsitikti? Taip gali, dar negirdėjau, kad iš bado niekas kojų neužvertė, kad dar tik kas penktas neturi darbo, kad pusė milijono emigravo. Sveikatos apsauga žemiau kritikos,teisėtvarka dirba tik savam klanui,į valdžią veržiamasi tik tam, kad sutvaryt savo asmeninius reikalus ir t.t. Kas dar gali atsitikti? Gali, kas antras be darbo, dar tūtstančiai pabėgėlių, pensininkai, bedarbiai badaus, net diena bus baisu išeit į gatvę, nes siautės nevaldomos banditų gaujos.Klausimas: kam tokia skurdžių valstybė reikalinga? Rusams? Nejuokinkit.Baltarusija niekaip neprisiprašo prisijungimo prie Rusijos, nes yra ubagė, rusams ir savu problemų užtenka. Tapome ne pilkaja zona, bet tamsiausiu Europos užkampiu ir turėdami tokius vadus, kaip iki šiol, dar ilgai blūdinėsim arba išdvėsim ir išnyksim.

Lietuva neatlaiko globalizacijos iššūkių... Ir čia ne Prezidentės kaltė... Šiandien kitokios prezidentės niekas negali pasiūlyti, todėl yra kaip yra... Lietuvos nelaimė šiandien yra Lietuvos "elito" savanaudiškumas... Juk prieš paskelbiant nepriklausomybę visi buvo maždaug vienodai turtingi, o ką šiandien turime?... Valstybe stovi ant katastrofos slenksčio...
Lietuva visada buvo praeinamas kiemas, ir tai mums yra natūrali būsena... Mes prisitaikėme gyventi tarp rytų ir vakarų... Bet, vėl kartoju, didžiausias pavojus mums yra "elito" savanaudiškumas, nes jie, turėdami visą valdžią (į kurią ne pašvestieji-ne jų "chebra" prasimušti negali), praktiškai beveik nieko nedaro, kad Lietuva atstatytų gamybą ir gyventojų užimtumą, o tik didina atskirų visuomenės grupių atskirtį... Sėslieji lietuviai priversti emigruoti, tuo prarasdami ryšį su Tėvyne... Taip silpninamas Lietuvos genofojndas, piliečiai daromi abuojais savo valstybės atžvilgiu... Niveliuojamas patriotizmas, keliamas nepasitikėjimas savo valstybe, supriešinamos visuomenines piliečių grupės, kurstoma priešiškumo ir neapykantos atmosfera tarp materialiai skirtingų piliečių grupių... Todel svarbiausios Valstybes problemos yra vidines: kaip atsilaikyti pries globalizacijos procesus...

"Beveik dvidešimt metų 3 V – Vilnius, Varšuva, Vašingtonas buvo pagrindinė užsienio politikos ašis. Ji sukosi pakankamai patikimai – užtikrino narystę tarptautinėse organizacijose, buvo Lietuvos saugumo garantu, pagaliau mes patys buvome patikimais partneriais. Pagrindinis užsienio politikos diplomatijos tikslas – pirmiausia būtent garantuoti ne sotesnį, pilnesnį pilvą, o saugumą, stabilumą ir valstybės gerą vardą. Lietuva tai turėjo. Bent jau dalinai. Dabar gi užsienio politikos 3 V ašį pradėta transformuoti į geometrinę figūrą Berlynas-Paryžius-Roma-Maskva (BPRM) su tašku Vilniumi jos viduje. Atrodo, tokią pradžią viešėdama Paryžiuje ir padarė D.Grybauskaitė. Dalykine kalba tai reikštų, jog tenkinami ES didžiųjų valstybių interesai santykiuose su Rusija, aukojant Lietuvos. Kodėl? Todėl, kad nereikia turėti iliuzijų, jog Lietuva, bendradarbiaudama ne su ubagais, o su Europos galingaisiais (kaip teigia D.Grybauskaitė) realiai bus laikoma lygiaverte galingųjų partnere. Tiesiog bus žaidžiama su mūsų šalimi taip ir tiek, kiek būsime naudingi ir reikalingi. Todėl šioje BPRM geometrinėje figūroje Lietuva turės atlikti lengvai stumdomo pėstininko vaidmenį politinių šachmatų žaidimuose. Kalbėti tokiu atveju apie geresnius, pragmatiškesnius santykius su Rusija, tai reiškia nesuvokti, jog, įsitraukus į šiuos žaidimus, Maskvai apskritai būsime muštu pėstininku. Septyniasdešimties metų senumo istorijos nederėtų pamiršti. Todėl Lietuvos užsienio politikos ateičiai žymiai didesnę reikšmę vaidins ne pasirašyta Lietuvos – Prancūzijos strateginės partnerystės politinė deklaracija, kuri yra daugiau simbolinis aktas, o Prezidentės D.Grybauskaitės Paryžiuje pasakyti žodžiai: „Europos Sąjungai labai svarbūs santykiai su Rusija. Ji – viena pagrindinių ES prekybos partnerių ir labai svarbi žaidėja tarptautinėje politikoje. Rusija svarbi visur – įskaitant karinį bendradarbiavimą, saugumą, kovą su terorizmu, energetiką, aplinkosaugą. Todėl mūsų visų interesas yra šios šalies neizoliuoti, o mėginti ją įtraukti priimant sprendimus“. Tokie ditirambai Rusijai dar kažkiek būtų suprantami, jei būtų sakomi ne Eliziejaus, o Kremliaus rūmuose. Be abejo, dalis Lietuvos oligarchų, turinčių verslo interesų Rusijoje ir Prezidento rinkimuose rėmusių D.Grybauskaitę, gali džiaugtis tokia šalies vadovės pragmatiška „veidu į Rusiją“ politika, tačiau vadovaujantis ne oligarchų, o valstybės interesais, tai jau pavojaus signalas beveik dvidešimt metų vyravusiam Lietuvos tarptautiniam stabilumui ir saugumui." A.Akstinavičius

Lenkiu galvą, dėkoju. Duok Dieve, kad šis balsas būtų išgirstas mūsų, deja, visiškai nemąstančios ir nekritiškos visuomenės.

Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė?

Nesuprantu, kur žiūri VSD, kai viešai yra niekinama ir šmeižiama visoslietuvių tautos išrinkta Lietuvos R