„Šioje sesijoje mes ją (urėdijų reformą -BNS) turėsime priimti. Jeigu reikės, sesiją pratęsime“, - pirmadienį po susitikimo su Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininke Inga Ruginiene žurnalistams pareiškė Seimo vadovas.
V.Pranckietis tikisi, kad su koalicijos partneriais socialdemokratais pavyks susitarti, kad jie pritartų pertvarkai. Socialdemokratai kelia sąlygą, kad kaip atskiri juridiniai vienetai liktų 25 urėdijos, bet Vyriausybė to nenumato.
„Manau, kad turėtume susitarti bent jau koalicijoje, kad būtų priimtas įstatymas“, - teigė V.Pranckietis.
Aplinkos viceministro Martyno Norbuto teigimu, politinis apsisprendimas nebus keičiamas - miškus valdys viena įmonė.
„Valstybiniai miškai yra valstybės turtas ir šiuo metu politinis apsisprendimas yra aiškus - jį turėtų valdyti viena įmonė“, - sakė viceministras.
Socialdemokratai kritikuoja „valstiečių“ deleguoto aplinkos ministro Kęstučio Navicko planus visas miškų urėdijas sujungti į vieną įmonę.
Socialdemokratų frakcijos vadovas Andrius Palionis BNS teigė, kad frakcija balsuos už tai, kad urėdijos būtų „su juridiniu statusu“.
„Viskam kitam mes pritariame“, - teigė A.Palionis.
Pasak jo, su „valstiečiais“ socialdemokratų pataisos yra aptartos: „Šnekėjom, diskutavom ir kiekviena pusė liekam prie savo nuomonės - neradom sutarimo. (...) Aišku, bus liūdna, jeigu nebus tas statusas paliktas“.
A.Palionis įsitikinęs, kad savarankiškos urėdijos taip pat prisidės prie reformos tikslų.
„Ar juridinis, ar ne juridinis (urėdijų) statusas, iš esmės pačios reformos tai nekeičia - leidžia tų pačių tikslų pasiekti. Tik juridiniame (urėdijų) statuse matome vieną iš pliusų, kad vadovai, kurie turi savo nepriklausomybę, žymiai atsakingiau dirba ir rezultatų pasiektume daugiau“, - teigė A.Palionis.
I.Ruginienės teigimu, miškininkai pasisako už tai, kad visos urėdijos turėtų juridinio asmens statusą, kaip yra dabar, o ne būtų jungamos į vieną įmonę. Ji miškų sektoriaus reformą siūlo pradėti „nuo minimalių pokyčių“.
„Mes kol kas manome, kad tai būtų saugiausias būdas ir tai būtų kaip ir pirmas etapas - ateityje, kai ministerija susitvarkytų su šita reforma, galima, gal ateityje parodytų ta patirtis, kad reikėtų dar kito modelio, kad reikėtų eiti gal link vienos įmonės“, - teigė I.Ruginienė.
Ji teigė neatsisakanti dar vienos miškininkų protesto akcijos.
„Viskas priklausys nuo Seimo, nuo sprendimų ir nuo viso proceso, kaip vyks šis klausimas. Jeigu ir toliau bus su mumis nesikalbama, nedalyvausime visuose procesuose, neatmetama neterminuoto streiko galimybės, mes tam teisiškai pasiruošę“, - tikino I.Ruginienė.
Aplinkos apsaugos komitetas, pasak jo vadovo „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos, urėdijų reformą planuoja svarstyti liepos 7-ąją.
V.Pranckietis nemano, kad reikia šaukti neeilinę sesiją: „Pratęsiant (sesiją - BNS) turėtume išspręsti“.
Šią savaitę patvirtinti miškų ūkio pertvarką ir užbaigti pavasario sesiją sutrukdė Kaimo reikalų komitetas, kuris reformą numatančias pataisas apsvarstė pažeisdamas procedūras - tą pripažino Seimo Etikos ir procedūrų komisija ir įpareigojo komitetą svarstyti iš naujo. Dėl to jų negalėjo svarstyti pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas.
Parlamentarai praėjusį penktadienį nutarė iki liepos 7-osios pratęsti pavasario sesiją. Pagal Konstituciją, Seimo pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną.
Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė BNS praėjusią savaitę teigė, kad urėdijų reformai patvirtinti sesija dar kartą gali būti pratęsta - iki liepos 13-osios.
Pagal „valstiečių“ inicijuojamą pertvarką, visus valstybinius miškus Lietuvoje valdytų valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri būtų įsteigta sujungus dabartines 42 miškų urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją. Skaičiuojama, tokiu būdu kasmet būtų sutaupyta 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų - valstybės biudžeto pinigų.
Seime be kita ko norima atlikti tyrimą, kuris išaiškintų, ne tik kas ir kodėl trukdo Aplinkos ministerijos suplanuotai urėdijų reformai, bet ir urėdijų veiklą.
Anot premjero Sauliaus Skvernelio, parlamentinio tyrimo komisija tikrai turėtų ką veikti: „Pagal pateiktą man informaciją, pasirodo, kuri buvo slepiama tiek nuo ministerijos, tiek nuo Vyriausybės, pagal 2016 metų patikrinimus urėdijų, nustatyta daugiau nei 1300 įstatymų pažeidimų vykdant jų veiklą. Konstatuotas visiškas neprofesionalumas, aplaidumas, kontrolės nebuvimas, nusišalinimas nuo sprendimų. Tai tikrai rodo, kad tos urėdijos šiandien, smulkios valstybės įmonės veikia neefektyviai, neskaidriai ir pažeidžiant įstatymus“.
