ehehehe. taip ir galvoju. kurgi ne

Nu va, galiu daba atsipalaiduoti, kaip tik nusipirkau Tornado dviejų litrų bambalį. Gal kas iš berniukų norėtų prisijungt?

ka bepasakytu tautos atskalunai arbai svetimos valstybes marionetes,sveikinu su Kovo 11-aja.tai visu laisve milinciu Lietuvos zmoniu svente!!!

juozai pritariu tikrai jis turbut ir nakti pakeltas pakartotu kaip malda ta savo kalba

Turime teisę gyventi, tačiau tą teisę bet kada gali atimti Putino vadovaujamas rytinis kaimynas su savo ISKANDERAIS IR MISTRALIAIS. Šitą privalu atminti kiekvienam lietuviui. O dabar dar ir kariumenė sugriovė, buvęs kariuomenės vadas, išėjęs į atsargą ir ėsidarbinęs Rusijos bendrovėje.

Lanzbergeris mėgsta kalbėti tautos vardu, vaidina didelį patriotą.
Tik jo patriotiznas yra paremtas jo asmeniniu egoizmu ir Rusijos koneveikimu.
Žinot, atsibodo man ta ploštelė iki gyvo kaulo.
Kiek mes tą snukį dar turėsime kentėti

Kas jam kur grasina? :)

O kas tau Tata grąsina? Gal pergeri retkarčiais. Tada suprantama. Gali visaip pasirodyti.

Krikščionybė Lietuvoje – okupacinė!

Prasminga Sergejaus Kovaliovo kalba teikia vilčių, kad Lietuva turi ir Rusijoje mūsų Laisvės gerbėjų. Šaunu, kad būtent jam buvo suteiktas žodis iš LR Seimo tribūnos ir jo kalbą galima rasti čia, "alfoje".
PRISIMINKIME citatą, ką sakė 2000 metais Seime Kovo 11 -os proga Vytautas Landsbergis:

"Vieni norėjo Nepriklausomos nežinomos, tiesiog kitokios Lietuvos, kurioje būtų teisingumas ir žmonių santykiai keistųsi iš esmės. Kiti norėjo Nepriklausomos "tarybų" Lietuvos, taigi gerai žinomos, kurioje pokyčių būtų kuo mažiau, ir sovietmečiu nustatyti žmonių santykiai liktų kaip įprasta. Tas dvilypumas atsispindėjo susikertančiuose raginimuose "žengti greičiau" ir "žengti lėčiau, neskubėti"; jis reiškiasi atitinkamuose abipusiuose kaltinimuose, ir tai tęsiasi ligi šiol. Galėtume jį matyti kaip neišvengiamą idealizmo ir tikrovės prieštarą, galėtume – kaip giluminę priežastį, kodėl nūnai žmonės, net ir neskurstantys, nusivilia tikrove: turėjo būti kitaip. Tikrai, turėjo būti daugiau teisingumo, puoselėjom tokių iliuzijų. Kita vertus, mėginkim suvokti, kad tai nėra tariamas tautos suskilimas į dvi dalis atkūrus Nepriklausomybę. Ir vieni, ir kiti esame tie patys Mes, šios žemės žmonių visuma, už ją kartu atsakingi.

Esame Kovo 11-osios žmonės, tartum ir vėl atsidūrę ano meto blokadoje, spaudžiami reikalavimo trauktis į laiką prieš Kovo 11-ąją. Ar dar atsimenam M. Gorbačiovo ultimatumus: marš atgal į kovo 10-ąją, ir tada derėsimės, kokiomis sąlygomis liekat atnaujintoj Sovietų Sąjungoj! Tada atsakėm – niekada. O šiandien, mieli suvargę ir tarybinių agitatorių viliojami žmonės? Ar tikrai nelaisvėj buvo geriau? Ar nesilankėt kaimynystėj Rytuose ir Vakaruose, kur jokių reformų nebuvo? Kaip ten atrodo? O svarbiausia, ar apginsim širdyse, ar išsaugosim Kovo 11-osios dvasią?"

Dabar Lietuva Europos sąjungos ir NATO narė. Tačiau į paskutinį klausimą turime atsakyti kiekvienas asmeniškai. Ar jau pasidavėme tiems, Profesoriaus paminėtiems "agitatoriams"?