Vieno iš šiuo momentu esančių valdžioje mintis tapo anekdotu - KĄ čia tokio gero padarius, kad visiems būtų blogai.

Kas gali pasakyti, kad Lietuvoje trūksta pinigų, net Afganistane sugebame pakariauti, o karas labai brangus dalykas, bet ką reiškia kai kam visuomenės interesai prieš galimybę pakariauti.

Mintys geros, tik valdantiesiems nepatinkančios.

Gražus ir naujas žodis socialinė atskirtis, sąlygoja laibai pavojingą reiškinį, kai piliečiai nusivilia savo valstybe, bet tai nė motais tiems kurie būdami reikiamu momentu reikiamoje vietoje naudojasi visų mūsų sukurtu produktu, prigriebdami viską sau.

Kažkaip keista, kad kitos valstybės, tautos sugeba savais pasirūpinti, kaip ir ta pati Airija, nieko ji nuo tos Lietuvos ir nesiskiria bet pragyvenimas daug geresnis net svetimiems, ty. mus irgi negaili. Mes tik dejuojame ir dejuojame apie jau užmarštyn, nuėjusią okupaciją, apie tą pačią kryze, kuri atrodo, tik mus baigia prismaugti.

Pažiūrėjus į tautos daugumos pajamas ir teises nenorom tiesiasi paralelės su senai panaikinta vergija JAV, tik skirtumas, kad dar galim išvažiuoti. Tai ir visas mūsų privalumas.

Problema ne pinigų trūkume, o teisingo paskirstymo visuomenei trūkume.

Dvejopi standartai klesti, nes kai reikia pasigirti sako , kad vyriausybė krizę suvaldė ir augam, augam, jei kalba pasisuka apie atlyginimus tai mykiama, kad ne visai dar krizė suvaldyta, kad pinigų nėra.

Niekam nerūpi kaip gyvena paprasti piliečiai, nes privatininkas nemokės darbuotojui normalaus atlyginimo tol , kol ras dirbančių kad ir blogai, bet pigiai. Valstybės tarnyboje atlyginimai yra ubagiški, bet valstybės įmonėse ir visokiose VŠĮ prikurtose saviems vyksta tai apie ką pasisako autorius.

Teisingai rašo pinigų yra tik ne jums dirbantieji ir pensininkai, o mums aukščiau sėdintiesiems.