Skelbiama slapukaujančių pašalpų gavėjų medžioklė – įkliuvusieji kentės šeimomis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Valstybinė darbo inspekcija pasirašė duomenų teikimo sutartį, leisiančią savivaldybėms nustatyti piktnaudžiavimo pinigine socialine parama atvejus. Institucijų bendradarbiavimas, tikimasi, sumažins apgavysčių, kai žmogus nelegaliai dirba, bet kartu ir naudojasi socialinėmis pašalpomis, skaičių.
Nuo šiol darbo inspektoriai, nustatę nelegalaus darbo atvejus, apie nelegaliai dirbančius paramos gavėjus informuos atitinkamas savivaldybes.
Jos įvertins tikrąją tokio asmens situaciją ir nustatys, ar jis turėjo teisę gauti paramą. Paaiškėjus faktams, kad socialinė parama gauta neteisėtai, jos mokėjimas bus nutrauktas ir pareikalauta grąžinti neteisėtai gautą paramą.
Piniginė socialinė parama yra skiriama atsižvelgus į žmogaus gaunamas pajamas. Ne paslaptis, kad pasitaiko atvejų, kai oficialios žmogaus pajamos skiriasi nuo realių, nes gaunama nelegalių pajamų.
Šiemet pradėtos piniginės socialinės paramos pertvarkos tikslas – skatinti žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų. Buvo sugriežtintas paramos teikimas, nelegalaus darbo kontrolė. Griežčiau apibrėžtos socialinės paramos teikimo sąlygos ir suteikta daugiau galių savivaldybėms, teikiant socialinę paramą.
Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė sako, kad nelegalus darbas yra viena iš didesnių problemų. Ji neabejojo, kad atsiranda dalis žmonių, sugebančių registruotis Darbo biržoje kaip bedarbiai ir nelegaliai dirbti, o kartu galbūt gauti ir socialinę paramą. Jos manymu, bėda ir ta, kad žmogus, užsiregistravęs biržoje, išvyksta dirbti į užsienį, o nei Savivaldybė, nei Darbo birža neturi priėjimo prie informacinės sistemos – dirba jie ten ar ne.
„Kuo daugiau informacijos šaltinių, tuo teisingesnė informacija. Tikslingiau galime skirti paramą – toms šeimoms, kurioms jos labiausiai reikia“, – įsitikinusi tokio bendradarbiavimo nauda Z. Ragėnienė.
Skundžia retai
Z. Ragėnienės teigimu, Savivaldybė labai retai sulaukia skambučių, informuojančių, kad vienas ar kitas asmuo nelegaliai dirbo ir dar galbūt naudojosi socialine parama. Tačiau jei tokių skambučių sulaukiama, pasak vedėjo pavaduotojos, padėkojama ir paprašoma informuoti ir darbo inspektorius. Būtent jie gali imtis konkrečių priemonių įrodant tokį faktą.
Savivaldybė su darbo inspektoriais bendradarbiauja jau kurį laiką. Pasak Z. Ragėnienės, pirmus duomenis apie nelegaliai dirbusį asmenį Savivaldybė gavo pernai. Paaiškėjo, kad nelegaliai dirbęs asmuo tuo metu nebuvo socialinės paramos gavėjas. „Nei 2010-aisiais, nei 2009 metais tokios informacijos negaudavome“, – sako ji.
Šį vasarį Savivaldybė vėl gavo iš darbo inspektorių sąrašą asmenų, dirbusių nelegaliai. Šis raštas, vedėjo pavaduotojos manymu, buvo bene pirmas išsamesnis dokumentas. Tarp nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų buvo ir dalis rajono gyventojų. Pasak Z. Ragėnienės, būna, kad kartais vienas asmuo gyvenamąją vietą yra deklaravęs rajone, o kitas mieste, tad gavusios išsamią informaciją abi Savivaldybės gali patikrinti, ar žmogus negauna socialinės paramos pas juos.
Jei toks atvejis būtų nustatytas, šeimos lauktų skausminga žinia – kuriam laikui netektų paramos visa šeima. Z. Ragėnienė aiškino, kad galioja principas, jog vienam šeimos nariui netekus teisės į pašalpą, jos negali gauti visa šeima. Kiek laiko negautų paramos, priklausytų nuo konkrečių aplinkybių.
Kol kas neįkliuvo nė vienas
Panevėžio rajono savivaldybė taip pat jau kurį laiką gauna informaciją apie nustatytus nelegaliai dirbusius asmenis. Praėjusią savaitę buvo pasirašyta sutartis su darbo inspektoriais dėl bendradarbiavimo išaiškinant nelegaliai dirbančiuosius.
Pasak rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Aldonos Paškevičienės, tikrinama, ar nustatytieji asmenys tuo laiku gavo socialinę paramą, ar ne. Kol kas tokių atvejų, kad būtų gavę, nepasitaikė.
Jei būtų aptikę, Savivaldybė turėtų šešiems mėnesiams sustabdyti arba nutraukti pašalpos mokėjimą. Jei šeima turi vaikų, pašalpa būtų skiriama tik jiems. Tokia tvarka, A. Paškevičienės manymu, yra tam tikras saugiklis – materialiai žmogus nemažai praranda. Tuo labiau kad dar tenka susimokėti baudą ir už nelegalų darbą.
Rajono Savivaldybė dalyvauja bandomajame projekte skirstant socialinę paramą. Čia seniūnijose jau sudarytos specialios komisijos, turinčios teisę kviestis asmenis, tikrinti jų buitį, jei neaišku, ar žmogus nepiktnaudžiauja valstybės parama.
„Negali būti nelegalaus darbo ir kad būtų slepiami mokesčiai“, – sako A. Paškevičienė.
Jau turima informacijos, kad rajone gali būti tokių atvejų. Artimiausiu metu bus tikrinama informacija, ar žmogus neturi nelegalaus verslo ir kartu nesinaudoja valstybės parama. Informacijai pasitvirtinus, bus pranešta atitinkamoms institucijoms. Pasak vedėjos, anksčiau tokiais atvejais Savivaldybės rankos buvo surištos – pašalpos mokėjimo negalėjo stabdyti.
Sąžiningiau gyvensime
Dar turima problemų dėl išvykusiųjų dirbti į užsienį. A. Paškevičienės manymu, tokiais atvejais nėra taip lengva apgaudinėti. Jeigu žmogus registruotas Darbo biržoje, jis turi joje reguliariai lankytis, o kartais būna pakviečiamas netikėtai – neatvykęs išbraukiamas iš sąrašų. Be to, rajone yra priimta tvarka per mėnesį keturias dienas po keturias valandas padirbėti. Vedėja neabejoja, kad ir seniūnijos gyventojai puikiai žino, kur ir kas važiuoja, tad taip pat gali informuoti seniūniją. Kita vertus, įrodyti, kad žmogus užsienyje dirbo, sunku.
„Buvimas užsienyje savaitę kitą nėra įrodymas, kad žmogus dirba. Jei nėra Lietuvoje, neįrodysime, kad turi nelegalių pajamų“, – sako A. Paškevičienė.
Jos teigimu, ir naująja tvarka nenorima pakenkti žmonėms. Tačiau socialinė parama yra mokama iš mokesčių mokėtojų pinigų ir turi būti skirta tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Tad, vedėjos manymu, siekiama, jog būtų kuo mažiau apgaulės.
„Norima ne gaudyti pažeidėjus, bet daugiau socialinio teisingumo. Kaimynai mato, kas nelegaliai dirba, ir nėra pakantūs tokiems dalykams. Ir labai teisingai daro. Reikia kuo sąžiningiau gyventi. Jei vieni galvos, kaip apsukti kitus, taip ir suksimės tame rate“, – įsitikinusi specialistė.
D. Savickienė
