Aplinkos ministerija žada, kad šį rudenį priims tam tikrus sprendimus, bet dėl stumbrų medžioklės kalba atsargiai – tai esą tolimos ateities klausimas.
Kauno rajone šalia Babtų ūkininkaujantis Vytautas Žmuidzinavičius parodė pupų laukuose išmindžiotus labirintus ir išlaužytus augalus – taip pasidarbavo stumbrai.
„Va, matot, kokie koridoriai, kas darosi, pažiūrėkit kokie koridoriai, va kaip eina, čia pridirbta. Čia upelis teka, jie eina, atsigeria, paėda ir dauginasi“, – pasakojo ūkininkas.
Derliaus gali ir nelikti
Gyvūnai ten atklydo pavasarį ir trauktis nežada.
„Atsirado 55–60 stumbrų. Dabar pasmulkėjo į bandas po 18, 22 ir matot, ką daro“, – teigė V. Žmuidzinavičius.
Iš viršaus gerai matyti kaip išvagotas visas 130 hektarų pupų laukas. Ūkininkas stveriasi už galvos – derlius žūna akyse.
„Mes mėnesį pjaut negalim, žalios pupos, tai čia per mėnesį pusės lauko nebeliks, dabar baisu, kas darosi“, – kalbėjo ūkininkas.
Stumbrai suniokojo ir kviečius bei rapsus. Pasak Kauno rajono savivaldybės atstovų, šiemet žalos mastai keliskart didesni – dėl patirtų nuostolių jau kreipėsi 7 ūkininkai.
„Lyginant su ankstesniais, metais šiais metais 2–3 kartus daugiau tenka apžiūrėti didesnius pasėlių plotus. Jei pernai dėl elninių gyvūnų apžiūrėjom 600–700 ha plotą, tai šiemet dėl stumbrų teko panašų plotą apžiūrėti ir prisideda elninių gyvūnų padarytos žalos“, – tikino Kauno rajono savivaldybės atstovas Tomas Kantaravičius.
Nesulaiko jokios tvoros
Galingų gyvūnų jokios tvoros nesulaiko.
„Vienas kokius 700–800 kg sveria tai pirmas atbėga, su ragais takšt ir viskas, prabėga visi ir tokių tvoros gabalų turim ne vieną“, – tvirtino Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.
Stumbrų banda ne tik niokoja pasėlius, ji vis artėja prie automagistralės, tad gali įvykti tragedija.
„Čia keliasdešimt metrų nuo autostrados. Ta tvora identiška, gal net silpnesnė, tai ją stumbrui praplėšti jokių problemų nebūtų, o jei dar 50 gyvūnų vienu metu. Ir, įsivaizduokit, iš karto į autostradą, 130 km/h greitis“, – dėstė M. Maciulevičius.
Ūkininkai priekaištauja, kad aplinkos ministerija vangiai priima sprendimus, vis prisidengia, kad stumbrai yra saugomi gyvūnai.
„Buvo projektas, kad iškeldinam juos į Dzūkiją, bet pasibaigė finansavimas ir neliko, tai atstatykim tą finansavimą, antras – leiskim medžioti ir tada išsiskaidytų tos bandos“, – siūlė ūkininkų sąjungos pirmininkas.
„Aplinkui bokšteliai, medžiotojai, rimtas būrelis, leistų kelis nušauti, jie išsigandę ko gero išlakstytų, sumažėtų. Suprantat mus nervuoja, kadangi yra didelė koncentracija vienoj vietoj, liktų vienas ar du, tegu gyvena, Dievas su jais“, – kalbėjo ūkininkas V. Žmuidzinavičius.
Prašo leisti medžioti
Aplinkos viceministras sakė, kad dėl medžioklės teks luktelėti, tai – ateities klausimas, nors esą ši idėja rimtai svarstoma.
„Po keturių metų buvo kalba apie galimybę pradėti medžioti. Tai nebus įprastinė medžioklė kaip kokius tauriuosius elnius medžiojame, turi būti daugybė saugiklių, atranka, kas turi būti patraukiama iš gamtos, tai – neeilinis gyvūnas“, – dėstė Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.
Ir jau šį rudenį žada imtis veiksmų prieš Kauno rajone karaliaujančių stumbrų bandą.
„Stebime kaimenės manevrus ir esame išdavę leidimą iš gamtos paimti 15 stumbrų, tiesa šiuo metu ir fiziškai, ir etiškai nelabai galima, tai rudenį tikrai bus mažinama banda. Keletą stumbrų ketiname perkelti į Dzūkijos nacionalinį parką“, – pridėjo K. Šetkus.
Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena virš 300 stumbrų, kasmet dėl jų padarytos žalos ūkininkams išmokama apie trečdalis milijono eurų kompensacijų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
