Geras straipsnis, bet autorius nepaminėjo dar ir trečią piliečio tipą, kuriam, kaip aš manau, priklauso ir pats Valiušaitis. Tai - aktyvūs nonkonformistai. Būtent jie šiuo metu labiausiai reikalingi Lietuvai.

Aš atidariau tą puslapį. Ten tarptautinių studijų instituto direktorius Kreisleris kalbina rof Golbraitą (1986 03 27, kai prezidentavo Reiganas. Poklabis iš teksto prasidėjo apie Politinę lyderystę (Kenedį, Džonsoną).

Bet gerai, kad man priminėte ir Golbraitą, ir Reiganą. Po 20 metų prof Schramm rašo* ir kalba (2006 04 08 Vienoje) apie Golbraitą neigiamai, nes pastarasis įrodinėjo, jog atsilikusiai Amerikai reikia įsivesti planinę ekonomiką.

O ką respublikonas Reiganas , prezidentavęs 1981-1989?
Jis atstatė antreprenerio (entrepreneur) įtaką Amerikos istorijoje, savo ekonominiu šuoliu sustabdęs TSTS ekspansiją:
"The word didn't really come into its own until the Reagan years. As it happens, that was when champions of the free market revived "capitalism" in place of the more genteel-sounding "free enterprise" that had been predominant for most of the century. "

Įdomu, kad šiandien demokratas Obama cituoja Reiganą. Norėčiau, Obama taptų nauju prezidentu. Matysim.


------
*)At the end of the 1960s, Galbraith presented a modernized view of how
predictability could be achieved by advancing anew the idea of a planned
economy. In his book The New Industrial State, he erected a vision of balanced
institutions wherein big business, big labor and big government would manage
growth and price stability. Needed regulatory authority would be built into the
federal system, while emerging technologies were developed by existing firms.
Industrial consolidation became all but official policy. As to the role of the entrepreneur, Galbraith spoke clearly: “Everyday discourse…recognizes this
change [the setting aside of the entrepreneur]. It replaces the entrepreneur, as
the directing force of the enterprise, with management.” {Entrepreneurial Capitalism and the End of Bureaucracy: Reforming the Mutual Dialog of Risk Aversion By Carl J. Schramm}

Kiškučiui

Kam taip toli – į mišką. Pilna kontora kiškučių, sąmojingai grybaujančių nuo ryto iki vakaro už viršininkišką atlyginimą. Gali staugti, gali dainuoti, su espomizanu ar be jo, vis viena kyšo playboy‘iškos ausytės.

taisau klaidą.

Pabaigoje turėjo būti:
O kas Lietuvoje? Karjeros siekimas ir pasiekimas yra IŠRINKTŲJŲ reikalas, daugiausia giminių arba "grupės draugų" rate, daugiausia politikoje ir stambiame (unproductive pagal Baumol) biznyje.

Likusieji aktyvūs žmonės, pirmiausia jauni, išvaromi darytis karjeros emigracijoje.

1. Pritariu Maurui, kuris parašė:
"Verta dėmesio autoriaus mintis apie viešai toleruojamą neprofesionalumą. Seimo nariai (įstatymų leidėjai) tuo pačiu esantys ir ministrais (įstatymų vykdytojais) - vienas iš pavyzdžių, kai žmonės ir jų partijos nesuvokia valdžių atskyrimo prasmės ir naudos, įsivaizduoja, kad sugeba viską (=bet ką = nieko labai gerai). "Kiekviena virėja gali valdyti valstybę"".
2. Citata: "Lietuvos kariuomenę įprasta buvo laikyti viena iš nedaugelio valstybės gyvenimo sričių, kuriose pavyko pasiekti daugiau ar mažiau tarptautinius standartus atitinkančius kokybės kriterijus". Kodėl kitose SRITYSE nebuvo siekiama taikyti tarptautinius KOKYBĖS kriterijus? Jei jie nebuvo žinomi, tai elgtis galima buvo analogiškai kariuomenėj: finansų ministras-anglas; ekonomikos ministras-amerikonas; švietimo ir mokslo ministras-olandas...Gaila, kad autorius giliau nekapsto, kodėl tik kariuomenėje Lietuvos margaspalviai politikai vis gi siekė aukštų veiklos (performance) rodiklių.
3. Nelabai suprantu, kam:
a)indiferentai paryškinti būdvardžiu "pasyvūs". Savaime "indiferentas" reiškia nelabai aukštą kokybę. Žiūrim:
indifferent a
---abejingas, nesidomintis, indiferentiškas (to); nesuinteresuotas;
---nesvarbus
---vidutiniškas
b) ir stiprinti karjerizmą aktyvumu - "aktyvūs karjeristai". Juk karjeristai negali būti pasyvūs. Pasyvumas juos atvestų į indiferentų gretas.
4. Negaliu tvirtai pasakyti, bet aukštų kokybės standartų kapitalizmuose KARJERIZMAS pradedamas laikyti GĖRIU. Nagrinėju Nobelio premijos ekonomikoje 2006 nugalėtoją Edmund'ą Felpsą*. Jis rašo, kad "beveik absoliučiai svarbu, kad savęs realizavimas (self-realization) moderniose visuomenėse gali atsirasti tik iš karjeros siekimo. Šiandien mes negalime eiti kautis su vėjo malūnais, bet galime kelti sau iššūkius kajerai..."
arba "grupės draugų" rate. Likusieji aktyvūs žmonės, pirmiausia jauni, išvaromi darytis karjeros emigracijoje.
-------------------------

*)"The concept that people need problem-solving and intellectual development originates in Europe: There is the classical Aristotle, who writes of the "development of talents"; later the Renaissance figure Cellini, who jubilates in achievement; and Cervantes, who evokes vitality and challenge. In the 20th century, Alfred Marshall observed that the job is in the worker's thoughts for most of the day. And Gunnar Myrdal wrote in 1933 that the time will soon come when more satisfaction derives from the job than from consuming. The American application of this Aristotelian perspective is the thesis that most, if not all, of such self-realization in modern societies can come only from a career. Today we cannot go tilting at windmills, but we can take on the challenges of a career. If a challenging career is not the main hope for self-realization, what else could be? Even to be a good mother, it helps to have the experience of work outside the home."

The Wall Street Journal
"Dynamic Capitalism"
by EDMUND S. PHELPS
Tuesday, October 10, 2006

Ką reiškia pradėti keistis nuo savęs? Na, bent jau tiek: miškuose ieškokite kiškių, žodžiuose sąmojingumo; į savo rūpesčius protarpiais įterpkite džiaugsmų. Negalima visą laiką taip tragiškai, taip dramatiškai kentėti dėl pasaulio sugedimo. Galų gale, retkarčiais – uždainuokite: dainos lengvina rūpesčius. Ačiū, kad perskaitėte ir atsiliepėte.

Konservatoriai neturi socialines politikos. Visuotines ekonomines krizes akivaizdoje, jie toliau tik didins mokescius, pvz uz studijas, gerins ir taip pralobusio stambaus verslo salygas, zodziu zais konservatorius. jei jie perimtu krikdemu ekonomine programa, butu kas kita. Kol kubilius vadovaus konservatoriams, tol nieko nebus. Tol sita partija nevaldys. Kubiliui truksta humanitarinio issilavinimo ir paprasciausio zmogisko supratimo, kad musu korupcijos ir kriziu nualintoje salyje amerikoniskas konservatyvizmas nepritaikomas. Belieka balsuoti uz Paleckio fronta. Taip zadu keistis

manyčiau šis valstybės gyvavimo laikotarpis - puiki galimybė atsirasti "aktyviems diferentams" :)
Kaip - arba suveikus savisaugos instinktui, nes "pasyvus indeferentas" rizikuoja išnykti, arba suvokus, kad "taip gyventi negalima", arba...

Verta dėmesio autoriaus mintis apie viešai toleruojamą neprofesionalumą. Seimo nariai (įstatymų leidėjai) tuo pačiu esantys ir ministrais (įstatymų vykdytojais) - vienas iš pavyzdžių, kai žmonės ir jų partijos nesuvokia valdžių atskyrimo prasmės ir naudos, įsivaizduoja, kad sugeba viską (=bet ką = nieko labai gerai). "Kiekviena virėja gali valdyti valstybę" (citatos autorius visiems žinomas).

Tokios nuostatos pritraukia į politiką "žvaigždukus", kuriems ar šou vedėjo darbas, ar seimo nario - jokio skirtumo, nes atsakomybės jausmas iš principo svetimas. Nors viešai tai visada dengiama lozungais "profesionalai nesusitvarko", "Tėvynė pavojuje", "kas jei ne mes?" ir pan.

"Ir keistis pradėti nuo savęs"
Autorius gali siūlyti keisti valdžią, institucijas, konstituciją, santvarką ar net pačią Rusiją, bet keisti save?... apriboti savo laisvę, teises pačiam sau... čia tikras sovietinis mąstymas. Nusikaltimas prieš savo asmenį, savęs okupacija ir aneksija.

Keistis???
Mes kiekvieną dieną keičiamės, jei nepastebėjote.
Daugiau reikia domėtis gėrio jėgomis, nei jo silpnybėmis;)