Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ar Lietuva gali sau leisti 770 milijonų eurų šeimos paketui?
Beveik 770 milijonų eurų šeimos paketas. Ar Lietuva šiandien galėtų sau leisti tiek išlaidų ir tokio dydžio paketą šeimai, demografinei situacijai gerinti? Kaip jums atrodo?
I. Genytė-Pikčienė: Matyt, nuo to ir reikėtų pradėti – koks yra kertinis šito paketo tikslas? Tai yra reikšmingi pinigai. Tai yra maždaug apie 1 proc. BVP lėšų, kurių mastas yra didelis, ir labai priklauso, kaip būtų matuojama jų nauda, kokie būtų tikslūs rezultatai.
Viena vertus, jeigu mes norime pokyčių demografijos srityje, tai turime imtis pakankamai ilgalaikių, tvarių ir labai taiklių priemonių, kurios nesibaigtų ties vienu politiniu ciklu. Jos turėtų tęstis ir kurti pastovumo, stabilumo jausmą šeimoms.
Tam reikia, matyt, visų partijų sutarimo, kad tai yra tikrai strateginė kryptis, kuri tęsis ne vieną penketą metų. Nes labai neramina tai, kad galime užlipti ant to paties grėblio, kokį turėjome prieš didžiąją 2009 metų recesiją. Tuo metu mums išties pavyko pagerinti demografinius rodiklius.
Gimstamumas padidėjo dėl dosnių motinystės išmokų ir panašiai, bet kai nebegebėjome atitikti fiskalinės drausmės reikalavimų ir 2009 metų krizės akivaizdoje pamatėme, kad nebeišgalime tęsti tokios dosnios politikos, situacija radikaliai pasikeitė ir visi geri norai išvirto į labai reikšmingus emigracijos srautus.
Žmonės išties pajuto labai radikalų sąlygų pasikeitimą, saugumo jausmas išnyko. Vėliau gimdžiusios mamos pamatė, kad jos ne laiku gimdė, nes jų motinystės išmokos gerokai susitraukė. Tas nestabilumas irgi yra labai didelė rizika.
Atitinkamai dabar nebereikėtų to kartoti. Reikėtų galvoti apie tokias priemones, kurias mūsų šalis gali sau leisti pagal fiskalinius rodiklius ir kurios išliktų ilgalaikės, būtų taiklios ir leistų pasiekti rezultatų.
Ar teisinga, kad išmokos skiriamos nepriklausomai nuo šeimos padėties?
Kai kurios priemonės skiriamos nepriklausomai nuo šeimos pajamų – nuo to, kaip ta šeima gyvena, kiek gauna pinigų. Ar teisinga, kad nepriklausomai nuo šeimos padėties išmokos ar kitos priemonės skiriamos vienodai ir turtingiausiems, ir skurdžiausiems? Gal reikėtų į tai atsižvelgti ir diferencijuoti pagal pajamas? Kaip jums atrodo?
I. Genytė-Pikčienė: Matyt, generalizuoti šiuo atveju neišeina. Reikėtų žiūrėti į kiekvieną priemonę atskirai ir vertinti specifiškai. Pavyzdžiui, visuotinis nemokamas maitinimas – ekonomikos pamatinė taisyklė sako, kad nemokamų pietų nebūna. Kažkas už tai tikrai mokės.
Matome, kad tikrai labai nemažą šito paketo dalį sudaro nemokamas maitinimas ir vyresnių klasių moksleiviams, bet iš principo šitai priemonei kritikos yra bene daugiausia. Viena vertus, ar tikrai to reikia, kita vertus, prie ko čia gimstamumas? Tai jau vyresni vaikai. Ar tai tikrai taikli, ypač brangi priemonė?
Trečia, matome daugybę tėvelių nusiskundimų forumuose apie švaistomą maistą. Jau dabar pradinis maitinimas ne visur pasiteisina, ne visur yra efektyvus. Kita vertus, turime atsigręžti į tai, kad tokios viešos gėrybės nėra už dyką. Ta pati fiskalinė drausmė diktuoja, kad įtampos tik didės.
Panašu, kad tokių pajamų, kurias būtų galima naudoti šitam paketui ilguoju laikotarpiu, biudžete tiek daug nėra. Natūralu, kad kažkas už tai turės sumokėti. O mokame kas? Mokame mes, mokesčių mokėtojai, visi savo mokesčiais – ir tie patys tėveliai, kurie ketina susilaukti arba jau turi vaikų.
Ką dar reikėtų tobulinti?
Kai kurios priemonės išties skamba gerai, tinkamai, kai kurios – nelabai. Kaip jums atrodo, ką dar būtų galima tobulinti, keisti? Kokios priemonės galėtų likti, o ką reikėtų braukti pirmiausia ir net nesvarstyti?
I. Genytė-Pikčienė: Mano akimis, gimstamumo klausimas turėtų būti ne vienos ministerijos klausimas. Pirmiausia turime galvoti apie jaunos šeimos gyvenimo kelionę ir iššūkius, su kuriais šeima susiduria.
Viena vertus, aišku, darbo derinimas su motinyste – iššūkis moterims, kurios nori įsilieti į darbo rinką ir joje išlikti aktualios. Atitinkamai čia jau kyla ir švietimo, ikimokyklinio ugdymo įtampos ir problemos. Jeigu motinystės atostogos tęsiasi pusantrų metų, tai pusę metų nelabai yra galimybės gauti atitinkamą ugdymo vietą ugdymo įstaigoje.
Tokių mikro klausimų, kurie turėtų makro poveikį, yra labai daug neišspręstų, bet jie labai sunkiai sprendžiami. Čia to greito, politinio ciklo rėmuose matomo rezultato tie klausimai neduotų, bet labai norėtųsi, kad pirmiausia dėmesys būtų kreipiamas į tas pamatines viešojo sektoriaus paslaugų kolonas.
Mes turime daugybę problemų švietimo srityje, su kuriomis tėvai susiduria kiekvieną dieną. Turime daugybę problemų sveikatos apsaugos srityje, kurios iš tiesų lydi kiekvieną šeimą nuo pat kūdikio gimimo.
Vietoje to, kad spręstume šitas problemas, eilių, paslaugų problemas, dabar ieškome kažkokių naujų, bandome išrasti naujas priemones, kaip situaciją keisti. Norėtųsi labai strateginio, ilgalaikio žvilgsnio.
Kita vertus, aišku, yra ir gerų momentų tame pačiame pakete. Iš tikrųjų visas darbo ir šeimos derinimo paketas, kuris paskatintų ir aukštesnes pajamas gaunančias moteris turėti vaikų ir daugiau vaikų, yra tinkama priemonė tokiame kontekste, kai pagrindinė problema yra paskatinti susilaukti pirmo vaiko.
Šeimos tiesiog susiduria su tuo klausimu, pamato kompleksinius iššūkius, sudėtingą problemą ir tą klausimą atideda. O galiausiai, labai ilgai jį atidėliojant, tiesiog tampa sudėtinga susilaukti vaikų.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
