Tyrimus Kuršių nerijoje vasarą atliko šeši entomologai iš Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto. Šią savaitę rezultatai nuotoliniu būdu pristatyti visuomenei.
Anot juos pristačiusio centro mokslo darbuotojo Eduardo Budrio, tyrimais siekta nustatyti Kuršių nerijoje gyvenančių bičių rūšių sąrašą, surinkti informaciją apie jų savybes bei pasiūlyti rekomendacijas. Tyrimai daugiausiai vykdyti Naglių ir Grobšto gamtos rezervatuose.
Aptiko naujų rūšių
Pasak E. Budrio, Kuršių nerijoje vasarą vykdytų tyrimų metu aptiktos 33 bičių rūšys ir 37 vapsvų rūšys.
„Naujų Lietuvai bičių rūšių nebuvo rasta. Pirmą kartą Kuršių nerijoje užregistruota 11 bičių rūšių, bet jos paplitusios Lietuvoje, buvo tikėtina, kad Kuršių nerijoje gyvena, tik nebuvo formaliai atrastos, dabar tai galime patvirtinti. Tai nėra ypatingos ar retos rūšys“, – BNS sakė mokslininkas.
Šalyje, pasak jo, iš viso gyvena apie 600 bičių rūšių, Kuršių nerijoje jų turėtų būti apie ketvirtadalis, tad tyrimams laukas dar gana platus.
E. Budrio teigimu, tyrimo metu aptikta 16 vapsvų rūšių, dvi iš jų – pirmą kartą Lietuvoje.
„Turime naują, gražią fauną šios ekspedicijos metu, jei kalbėtume apie vapsvų tyrimus. Geltonpėdė greitavapsvė (tachysphex fulvitarsis) – nauja Lietuvai rūšis, galbūt verta Raudonosios knygos“, – sakė mokslininkas.
Dar viena nauja rūšis – auksavapsvė (omalus biaccintus). Aptikta ir retų rūšių, tokių kaip didžioji smiltavapsvė ir siauraakė greitavapsvė.
Ar jas verta traukti į Raudonąją knygą, anot E. Budrio, reikės diskutuoti, nes šylant klimatui jų turėtų gausėti. Mokslininkų teigimu, buvo tikėtina, kad šios rūšys gyvena Lietuvoje, tačiau nebuvo registruotos. Šių vapsvų aptinkama ir Suomijoje, Švedijoje, Lenkijoje.
Tyrėjams Kuršių nerijoje pavyko aptikti ir į Raudonąją knygą jau įrašytą vapsvą – ilgažandį bembiksą. Pasak E. Budrio, Kuršių nerija yra turtinga šioms vapsvoms tinkamomis buveinėmis, tad ir ši rūšis čia gausi.
Tyrimus Kuršių nerijoje, anot mokslininko, atliko jaunos, entuziastingos doktorantės, kurios „lakstė su tinkliukais po kopas“, atliko bičių ir kitų vabzdžių apskaitas.
„Naudoti ir spalviniai dubenėliai, kurie su vandeniu, detergentu, buvo pastatomi parai, į juos sukrisdavo vabzdžiai“, – pasakojo E. Budrys.
Kaspijinės šilkabitės nerado
Liepos pabaigoje vykusios vienos ekspedicijos metu tyrėjai ieškojo į Raudonąją knygą įtrauktos kaspijinės šilkabitės (colletes caspicus), kuri gyvena tik Kuršių nerijoje, tačiau šios rūšies aptikti nepavyko.
„Jos skraidymo laikas yra žinomas, anksčiau surinkti individai buvo pagaunami liepos pabaigoje, rugpjūčio pradžioje. Ekspedicijos laikas buvo taikytas sugauti tą bitutę raudonknygę, patikrinti, ar ji ten tikrai tebegyvena“, – sakė E. Budrys.
Anot mokslininko, tai nereiškia, kad ši rūšis Kuršių nerijoje nebegyvena. Tyrimų esą turėtų vykti ir daugiau, galbūt kitose teritorijose.
Kaip skelbia Kuršių nerijos nacionalinis parkas, apie 1995-uosius metus ši bičių rūšis buvo stebėta tarp Juodkrantės ir Pervalkos.
Baltijos šilkabitė gyvena tik atvirose pajūrio buveinėse, palvėse ir pilkosiose kopose ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knyga bei priskiriama pažeidžiamoms rūšims, kurioms yra didelė išnykimo gamtoje tikimybė.
Pagrindinė grėsmė – tinkamų buveinių pokyčiai: pilkųjų kopų, atvirų buveinių taip pat ir gaisraviečių apsodinimas ir savaiminis apaugimas mišku.
Manoma, kad pirmosios bitės išsivystė maždaug prieš 80 mln. metų, o medunešės bitės ‒ prieš 15 mln. metų. Pasaulyje yra žinoma apie 35 tūkstančiai bitinių vabzdžių rūšių.
