Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
jei šiknalaižiauji banditų klanui ir priklausai žudiko sąrašo gerbėjams.
h ttp://uzteisinguma.lt/wp-content/uploads/2012/07/AIKSTES-ZINIOS-08-20120630.pdf
Pasiūlymai Lietuvos sąrašo programinėms nuostatoms
Išsilaisvinus iš sovietinės okupacijos Lietuvoje taip ir nepadėti vakarietiškos demokratijos pamatai – sukurtas procedūrinės, imitacinės demokratijos pavidalas, įtvirtinęs partinės nomenklatūros visavaldystę. Valstybės valdyme išliko ir buvo sustiprintas partinių valdymo principas. Senoji komunistinė nomenklatūra virto naująja partine nomenklatūra. Iš visuomenės buvo atimtos galimybės veiksmingai dalyvauti valstybės valdymo ir teisingumo vykdymo reikaluose. Realios savivaldos stokojanti ir valstybės valdymo reikaluose nedalyvaujanti visuomenė niekaip negali tapti pilietine visuomene. Todėl pagrindinis judėjimo tikslas – keisti Lietuvos politinę sistemą, išlaisvinant žmones iš partinės nomenklatūrinės valdžios pančių ir demokratinant valstybės valdymą bei visuomenės gyvenimą. Tam būtina dėti vakarietiškos demokratijos pamatus, įtvirtinant Lisabonos sutartyje iškeltą tiesioginio atstovavimo vertybę. Per savivaldą partijos dalijasi valdžia su visuomene, o visuomenė tampa įgaliu partinės valdžios partneriu. Kadangi savivaldos lygmenyje veikia didžioji dalis smulkaus ir vidutinio verslo, tad ir jis išlaisvinamas iš jam išsiskleist neleidžiančios partinės nomenklatūrinės valdžios. Stiprus smulkus ir vidutinis verslas lemia valstybės gebėjimą atsakyti į pasaulinius krizinius reiškinius, naujus iššūkius ir grėsmes. Valstybės politinės sistemos keitimo strategija grindžiama šiais esminiais vakarietiškos demokratijos principais:
1.Reali tiesioginio atstovavimo savivalda: tiesioginiai visų savivaldos organų ir atsto¬vų – seniūnų, merų – rinkimai. Vietinės savivaldos organus formuoja žmonės savo gyvenamoje teritorijoje. Savivaldos teise gali naudotis bendruomenės, vienijančios 200 ir daugiau žmonių. Valstybė laiduoja lėšas savivaldos funkcijoms vykdyti. Savivaldos funkcijos apima ir ūkinę bei statybinę veiklą gyvenamojoje teritorijoje.
2.Prisiekusiųjų (arba tarėjų) teismai, prisiekusiesiems suteikiant sprendžiamojo balso teisę. Įgyvendinama vakarietiškos demokratijos nuostata – visuomenė per savo atstovus kartu su teisėjais vykdo teisingumą. Teisingumo vykdymui suteikiamas demokratijos turinys. Visuomenė išvaduojama iš teisėjų sluoksnio visagalybės ir korupcinės savivalės, išplečiamas tiesiogiai renkamų teismo pareigūnų ratas.
3.Visi piliečiai turi teisę susipažinti su specialiųjų tarnybų ir kitų įstaigų apie juos surinkta informacija. Galima atsisakyti piliečiui atskleisti tik dalį informacijos, susijusios su valstybės saugumu. Sukauptos informacijos teisingumą, taip pat slaptos informacijos apimtį bei įslaptinimo pagrįstumą piliečiai gali ginčyti teisme. Neteisinga bei
nepagrįsta informacija turi būti sunaikinta.
4.Visuomenės dalyvavimas valstybės valdymo ir savivaldos reikaluose išplečiamas per vietinius, regioninius ir valstybinius referendumus. Valstybiniams referendumams rengti reikia surinkti 70 tūkst. rinkimų teisę turinčių žmonių parašų.
Demokratinant valstybę būtina ugdyti pilietišką, savivaldoje aktyviai dalyvaujančią ir valstybės reikalus išmanančią jaunuomenę. Esminis valstybės politikos tikslas – nacionalinio tapatumo stiprinimas bei sklaida ir pilietinės visuomenės ugdymas. Šiuo atžvilgiu svarbiausias yra mokytojų vaidmuo. Būtina pakelti jų socialinį statusą. Mažiausias mokytojo atlyginimas – dvigubo vidutinio atlyginimo dydžio.
Pastaba: Lietuvos sąrašas turi įsipareigoti, kad bus užtikrintas visapusiškas G. Beresnevičiaus, V. Pociūno, J. Furmanavičiaus, V. Naruševičienės, D. Kedžio, A. Ūso žūties aplinkybių tyrimas, o visuomenė išsamiai informuota apie tyrimo rezultatus.
Pasiūlymai Lietuvos sąrašo programinėms nuostatoms
Išsilaisvinus iš sovietinės okupacijos Lietuvoje taip ir nepadėti vakarietiškos demokratijos pamatai – sukurtas procedūrinės, imitacinės demokratijos pavidalas, įtvirtinęs partinės nomenklatūros visavaldystę. Valstybės valdyme išliko ir buvo sustiprintas partinių valdymo principas. Senoji komunistinė nomenklatūra virto naująja partine nomenklatūra. Iš visuomenės buvo atimtos galimybės veiksmingai dalyvauti valstybės valdymo ir teisingumo vykdymo reikaluose. Realios savivaldos stokojanti ir valstybės valdymo reikaluose nedalyvaujanti visuomenė niekaip negali tapti pilietine visuomene. Todėl pagrindinis judėjimo tikslas – keisti Lietuvos politinę sistemą, išlaisvinant žmones iš partinės nomenklatūrinės valdžios pančių ir demokratinant valstybės valdymą bei visuomenės gyvenimą. Tam būtina dėti vakarietiškos demokratijos pamatus, įtvirtinant Lisabonos sutartyje iškeltą tiesioginio atstovavimo vertybę. Per savivaldą partijos dalijasi valdžia su visuomene, o visuomenė tampa įgaliu partinės valdžios partneriu. Kadangi savivaldos lygmenyje veikia didžioji dalis smulkaus ir vidutinio verslo, tad ir jis išlaisvinamas iš jam išsiskleist neleidžiančios partinės nomenklatūrinės valdžios. Stiprus smulkus ir vidutinis verslas lemia valstybės gebėjimą atsakyti į pasaulinius krizinius reiškinius, naujus iššūkius ir grėsmes. Valstybės politinės sistemos keitimo strategija grindžiama šiais esminiais vakarietiškos demokratijos principais:
1.Reali tiesioginio atstovavimo savivalda: tiesioginiai visų savivaldos organų ir atsto¬vų – seniūnų, merų – rinkimai. Vietinės savivaldos organus formuoja žmonės savo gyvenamoje teritorijoje. Savivaldos teise gali naudotis bendruomenės, vienijančios 200 ir daugiau žmonių. Valstybė laiduoja lėšas savivaldos funkcijoms vykdyti. Savivaldos funkcijos apima ir ūkinę bei statybinę veiklą gyvenamojoje teritorijoje.
2.Prisiekusiųjų (arba tarėjų) teismai, prisiekusiesiems suteikiant sprendžiamojo balso teisę. Įgyvendinama vakarietiškos demokratijos nuostata – visuomenė per savo atstovus kartu su teisėjais vykdo teisingumą. Teisingumo vykdymui suteikiamas demokratijos turinys. Visuomenė išvaduojama iš teisėjų sluoksnio visagalybės ir korupcinės savivalės, išplečiamas tiesiogiai renkamų teismo pareigūnų ratas.
3.Visi piliečiai turi teisę susipažinti su specialiųjų tarnybų ir kitų įstaigų apie juos surinkta informacija. Galima atsisakyti piliečiui atskleisti tik dalį informacijos, susijusios su valstybės saugumu. Sukauptos informacijos teisingumą, taip pat slaptos informacijos apimtį bei įslaptinimo pagrįstumą piliečiai gali ginčyti teisme. Neteisinga bei
nepagrįsta informacija turi būti sunaikinta.
4.Visuomenės dalyvavimas valstybės valdymo ir savivaldos reikaluose išplečiamas per vietinius, regioninius ir valstybinius referendumus. Valstybiniams referendumams rengti reikia surinkti 70 tūkst. rinkimų teisę turinčių žmonių parašų.
Demokratinant valstybę būtina ugdyti pilietišką, savivaldoje aktyviai dalyvaujančią ir valstybės reikalus išmanančią jaunuomenę. Esminis valstybės politikos tikslas – nacionalinio tapatumo stiprinimas bei sklaida ir pilietinės visuomenės ugdymas. Šiuo atžvilgiu svarbiausias yra mokytojų vaidmuo. Būtina pakelti jų socialinį statusą. Mažiausias mokytojo atlyginimas – dvigubo vidutinio atlyginimo dydžio.
Pastaba: Lietuvos sąrašas turi įsipareigoti, kad bus užtikrintas visapusiškas G. Beresnevičiaus, V. Pociūno, J. Furmanavičiaus, V. Naruševičienės, D. Kedžio, A. Ūso žūties aplinkybių tyrimas, o visuomenė išsamiai informuota apie tyrimo rezultatus.
h ttp://uzteisinguma.lt/wp-content/uploads/2012/07/AIKSTES-ZINIOS-08-20120630.pdf
Vytautas Rubavičius
Pasiūlymai Lietuvos sąrašo programinėms nuostatoms
Išsilaisvinus iš sovietinės okupacijos Lietuvoje taip ir nepadėti vakarietiškos demokratijos pamatai – sukurtas procedūrinės, imitacinės demokratijos pavidalas, įtvirtinęs partinės nomenklatūros visavaldystę. Valstybės valdyme išliko ir buvo sustiprintas partinių valdymo principas. Senoji komunistinė nomenklatūra virto naująja partine nomenklatūra. Iš visuomenės buvo atimtos galimybės veiksmingai dalyvauti valstybės valdymo ir teisingumo vykdymo reikaluose. Realios savivaldos stokojanti ir valstybės valdymo reikaluose nedalyvaujanti visuomenė niekaip negali tapti pilietine visuomene. Todėl pagrindinis judėjimo tikslas – keisti Lietuvos politinę sistemą, išlaisvinant žmones iš partinės nomenklatūrinės valdžios pančių ir demokratinant valstybės valdymą bei visuomenės gyvenimą. Tam būtina dėti vakarietiškos demokratijos pamatus, įtvirtinant Lisabonos sutartyje iškeltą tiesioginio atstovavimo vertybę. Per savivaldą partijos dalijasi valdžia su visuomene, o visuomenė tampa įgaliu partinės valdžios partneriu. Kadangi savivaldos lygmenyje veikia didžioji dalis smulkaus ir vidutinio verslo, tad ir jis išlaisvinamas iš jam išsiskleist neleidžiančios partinės nomenklatūrinės valdžios. Stiprus smulkus ir vidutinis verslas lemia valstybės gebėjimą atsakyti į pasaulinius krizinius reiškinius, naujus iššūkius ir grėsmes. Valstybės politinės sistemos keitimo strategija grindžiama šiais esminiais vakarietiškos demokratijos principais:
1.Reali tiesioginio atstovavimo savivalda: tiesioginiai visų savivaldos organų ir atsto¬vų – seniūnų, merų – rinkimai. Vietinės savivaldos organus formuoja žmonės savo gyvenamoje teritorijoje. Savivaldos teise gali naudotis bendruomenės, vienijančios 200 ir daugiau žmonių. Valstybė laiduoja lėšas savivaldos funkcijoms vykdyti. Savivaldos funkcijos apima ir ūkinę bei statybinę veiklą gyvenamojoje teritorijoje.
2.Prisiekusiųjų (arba tarėjų) teismai, prisiekusiesiems suteikiant sprendžiamojo balso teisę. Įgyvendinama vakarietiškos demokratijos nuostata – visuomenė per savo atstovus kartu su teisėjais vykdo teisingumą. Teisingumo vykdymui suteikiamas demokratijos turinys. Visuomenė išvaduojama iš teisėjų sluoksnio visagalybės ir korupcinės savivalės, išplečiamas tiesiogiai renkamų teismo pareigūnų ratas.
3.Visi piliečiai turi teisę susipažinti su specialiųjų tarnybų ir kitų įstaigų apie juos surinkta informacija. Galima atsisakyti piliečiui atskleisti tik dalį informacijos, susijusios su valstybės saugumu. Sukauptos informacijos teisingumą, taip pat slaptos informacijos apimtį bei įslaptinimo pagrįstumą piliečiai gali ginčyti teisme. Neteisinga bei
nepagrįsta informacija turi būti sunaikinta.
4.Visuomenės dalyvavimas valstybės valdymo ir savivaldos reikaluose išplečiamas per vietinius, regioninius ir valstybinius referendumus. Valstybiniams referendumams rengti reikia surinkti 70 tūkst. rinkimų teisę turinčių žmonių parašų.
Demokratinant valstybę būtina ugdyti pilietišką, savivaldoje aktyviai dalyvaujančią ir valstybės reikalus išmanančią jaunuomenę. Esminis valstybės politikos tikslas – nacionalinio tapatumo stiprinimas bei sklaida ir pilietinės visuomenės ugdymas. Šiuo atžvilgiu svarbiausias yra mokytojų vaidmuo. Būtina pakelti jų socialinį statusą. Mažiausias mokytojo atlyginimas – dvigubo vidutinio atlyginimo dydžio.
Pastaba: Lietuvos sąrašas turi įsipareigoti, kad bus užtikrintas visapusiškas G. Beresnevičiaus, V. Pociūno, J. Furmanavičiaus, V. Naruševičienės, D. Kedžio, A. Ūso žūties aplinkybių tyrimas, o visuomenė išsamiai informuota apie tyrimo rezultatus.
Vytautas Rubavičius
Pasiūlymai Lietuvos sąrašo programinėms nuostatoms
Išsilaisvinus iš sovietinės okupacijos Lietuvoje taip ir nepadėti vakarietiškos demokratijos pamatai – sukurtas procedūrinės, imitacinės demokratijos pavidalas, įtvirtinęs partinės nomenklatūros visavaldystę. Valstybės valdyme išliko ir buvo sustiprintas partinių valdymo principas. Senoji komunistinė nomenklatūra virto naująja partine nomenklatūra. Iš visuomenės buvo atimtos galimybės veiksmingai dalyvauti valstybės valdymo ir teisingumo vykdymo reikaluose. Realios savivaldos stokojanti ir valstybės valdymo reikaluose nedalyvaujanti visuomenė niekaip negali tapti pilietine visuomene. Todėl pagrindinis judėjimo tikslas – keisti Lietuvos politinę sistemą, išlaisvinant žmones iš partinės nomenklatūrinės valdžios pančių ir demokratinant valstybės valdymą bei visuomenės gyvenimą. Tam būtina dėti vakarietiškos demokratijos pamatus, įtvirtinant Lisabonos sutartyje iškeltą tiesioginio atstovavimo vertybę. Per savivaldą partijos dalijasi valdžia su visuomene, o visuomenė tampa įgaliu partinės valdžios partneriu. Kadangi savivaldos lygmenyje veikia didžioji dalis smulkaus ir vidutinio verslo, tad ir jis išlaisvinamas iš jam išsiskleist neleidžiančios partinės nomenklatūrinės valdžios. Stiprus smulkus ir vidutinis verslas lemia valstybės gebėjimą atsakyti į pasaulinius krizinius reiškinius, naujus iššūkius ir grėsmes. Valstybės politinės sistemos keitimo strategija grindžiama šiais esminiais vakarietiškos demokratijos principais:
1.Reali tiesioginio atstovavimo savivalda: tiesioginiai visų savivaldos organų ir atsto¬vų – seniūnų, merų – rinkimai. Vietinės savivaldos organus formuoja žmonės savo gyvenamoje teritorijoje. Savivaldos teise gali naudotis bendruomenės, vienijančios 200 ir daugiau žmonių. Valstybė laiduoja lėšas savivaldos funkcijoms vykdyti. Savivaldos funkcijos apima ir ūkinę bei statybinę veiklą gyvenamojoje teritorijoje.
2.Prisiekusiųjų (arba tarėjų) teismai, prisiekusiesiems suteikiant sprendžiamojo balso teisę. Įgyvendinama vakarietiškos demokratijos nuostata – visuomenė per savo atstovus kartu su teisėjais vykdo teisingumą. Teisingumo vykdymui suteikiamas demokratijos turinys. Visuomenė išvaduojama iš teisėjų sluoksnio visagalybės ir korupcinės savivalės, išplečiamas tiesiogiai renkamų teismo pareigūnų ratas.
3.Visi piliečiai turi teisę susipažinti su specialiųjų tarnybų ir kitų įstaigų apie juos surinkta informacija. Galima atsisakyti piliečiui atskleisti tik dalį informacijos, susijusios su valstybės saugumu. Sukauptos informacijos teisingumą, taip pat slaptos informacijos apimtį bei įslaptinimo pagrįstumą piliečiai gali ginčyti teisme. Neteisinga bei
nepagrįsta informacija turi būti sunaikinta.
4.Visuomenės dalyvavimas valstybės valdymo ir savivaldos reikaluose išplečiamas per vietinius, regioninius ir valstybinius referendumus. Valstybiniams referendumams rengti reikia surinkti 70 tūkst. rinkimų teisę turinčių žmonių parašų.
Demokratinant valstybę būtina ugdyti pilietišką, savivaldoje aktyviai dalyvaujančią ir valstybės reikalus išmanančią jaunuomenę. Esminis valstybės politikos tikslas – nacionalinio tapatumo stiprinimas bei sklaida ir pilietinės visuomenės ugdymas. Šiuo atžvilgiu svarbiausias yra mokytojų vaidmuo. Būtina pakelti jų socialinį statusą. Mažiausias mokytojo atlyginimas – dvigubo vidutinio atlyginimo dydžio.
Pastaba: Lietuvos sąrašas turi įsipareigoti, kad bus užtikrintas visapusiškas G. Beresnevičiaus, V. Pociūno, J. Furmanavičiaus, V. Naruševičienės, D. Kedžio, A. Ūso žūties aplinkybių tyrimas, o visuomenė išsamiai informuota apie tyrimo rezultatus.
straipsnis su pasiūlymais portale "Už teisingumą"."Aikštės žinių "rubrikoje...Savivalda,referendumai.Pakartotinis Beresnevičiaus,Pociūno,Furmonavičiaus,Naruševičienės,Kedžio,Ūso mirčių ištyrimas.Prievartavimo ir vaiko tvirkinimo bylos atnaujinimas?
lietuviai issigime,kaip zmones del to vaiku namuose 5000 vaiku,del to toki teismo sprendimai,del to tokios anstoles .NENORMALU vaikas klykia saukiaa,o kazkokia anstole teigia viskas vyko puikiai .ZMONES REIKIA KAZKA DARYTI ,KAD VAIKAI NEBUTU APKALTINTI ,KAD JUOS PRIEVARTAUJA-TAI VISISKA SMEGDUOBE VALSTYBEJE
Joks teisingumas tiems teisėjams Lietuvoje jau seniai nerūpi. Kaip pedofilų klanas lieps, taip ir bus. Vieni kondratjevai - be jokios sąžinės, teisingumo, protingumo savybių (ko kaip tik reikalauja teisė), gryni mankurtai. O ko verta pati "teisėtų veiksmų" vykdytoja! Dieve Dieve, pasižiūri į jos protokolinę mordą - grynas zombis - transvestitas. Argi tai normalaus žmogaus išvaizda? Kažkoks bejausmis ufonautas. O jau susireikšminusi! Kurgi ne - vos ne visai armijai vadovavo! Manau dabar ji turėtų su krašto apsaugos ministre pasikeisti vietomis. O gal dabar ją Amerikos spec tarnybos pasiims - teroristams tramdyti? Viena tikrai akivaizdu - mergaitės mestas epitetas jai RAGANA visu šimtu procentų atitinka jos įvaizdį.
Manau, kad Europarlamentaro V.Landsbergio issakyta nuomone yra PROTINGA, teisinga ir sazininga! Taciau problema visgi yra. Problema tame, kad V.Landsbergis budamas TS-LDK garbes pirmininku turi kardinaliai priesinga nuomone, nei TS-LDK ir komunist-socialdemokratu su liberalisimais vieningas balsavimas Seime. Pikaso terminologija, pritaikyta man, vartojant, toks balsavimas mazu maziausiai yra PARANOJA pries savo paciu partijas, pries Lietuva ir pries maza Klonio mergaite, kuri prasesi Lietuvos, kad ja isgelbetu....o toji...galima manyti, Valdzios paaukota "sudeginti" atomines elektrines krematoriume.
ir is kur dar tokiu bukaprociu yra.Vaicekauskiene ne pagarbos,o lazdos verta,nueis gyvate i pragara uz tokius darbelius.Didesnes gyvates Lietuvoj nera,dar tiesa stanke,vaiku teises,yra vistik gyvatynas didelis.
Ko čia ir besitikėti iš tokių teismų ar valstybės. Juk jiems vaiko ir žmonių teisės neegzistuoja. Net privatus antstolis turi neribotas teises ir paprastam žmogui apsiginti nuo jo savivalės- neįmanoma.
Gaila, bet jis turi galių savo nuomonę reikšti kaip neginčytiną, nors kone visa LT su tuo nesutinka. Štai tau ir teisybė.
Teismas: antstolės S. Vaicekauskienės veiksmai kovo 23.d buvo teisėti