Pokalbis su teisininkais, VU dėstytojais ir advokatais Algimantu Šindeikiu ir Gintautu Bartkumi „Dėmesio centre“.
Šindeikis sako, kad lėšų grobstymo skandale galima įžvelgti du pažeidimus.
„Pirmas dalykas, jie gali gauti tik tas išlaidas, kurios yra reikalingos jų politinei veiklai. Antras dalykas, tuos reglamentus jie priiminėja patys.
Tai tokiu atveju pažeidimai yra du. Vienas pažeidimas tai, kad, matome, kad tos lėšos yra naudojamos ne politinei veiklai.
Antras, reglamentai yra priimti tokie, kurie prieštarauja įstatymams ir Konstitucijai. Konstitucija iš politikų reikalauja atsiskaityti prieš visuomenę už savo veiklą. Tad skaidrumas turi būti šimtaprocentinis.
Valdžios funkcija yra tarnauti žmonėms. Jeigu politkas susikūrė reglamentus, pagal kurį gali mus laikyti kvailiais, tai yra išleisti pinigus kam nori ir pakanka parašyti, kam tuos pinigus išleidai, arba parodyti kažkokį kvitą, kam išleido, bet nereikia jiems realiai parodyti, kam tos lėšos buvo naudojamos. Tai toks principas yra negalimas demokratijoje.
Mes, visi piliečiai, vedami savo apskaitas, privalome pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai visus dokumentus, kurie rodo mūsų išlaidas. Politikai negali kitaip būti traktuojami. Ir tai yra iš tikrųjų kvailių ieškojimas. Ir labai gerai, kad ponas Tapinas (žurnalistas Andrius Tapinas, – red.) pradėjo šitą istoriją. Mano požiūriu, šita istorija turėtų atnešti naują kultūrą į Lietuvos valstybę, kuri gyvena 4 dešimtmetyje, bet kai kurie žmonės, kurie labai jauni yra, pasirodo, kad jie demokratijoje gyventi nesugeba“, – sako A. Šindeilis.
Teisininkas G. Bartkus sako, kad pasaulyje egzistuoja dvi sistemos, kalbant apie išlaidų kompensavimą. Tačiau tai nepaneigia fakto, kad suteikiamos lėšos gali būti tik su politine veikla susijusioms išlaidoms.
„Viena sistema pasaulyje egzistuoja, kuri sako, kad galima gauti tokius pinigus ir iš viso neatsiskaityti. Tai reiškia, kad gauna tam tikrą sumą ir leidžia, taip rodant pasitikėjimą, kad nereikia atsiskaityti. Tokiu atveju mes nieko negalėtume reikalauti.
Kita sistema yra, kuri sako, kad jūs turite atsiskaityti. Čia ypatybė yra ta, kad atsiskaitymo tvarką numato pats reglamentas. Kitaip tariant, atsiskaityti reikia, bet kaip atsiskaityti, atsako tie vietiniai dokumentai. Ir šiuo atveju tie dokumentai nenumato tos pareigos pateikti čekius ar kitus apskaitos dokumentus.
Bet, nežiūrint to, yra pagrindinė pareiga, kad tos lėšos negali būti naudojamos asmeniniams tikslams. Jos gali būti naudojamos tik su darbu taryboje susijusioms išlaidoms“, – pažymi G. Bartkus.
Šindeikis sako, kad tais atvejais, kuomet politikas negali pagrįsti asmeninių išlaidų, suteikti pinigai turėtų būti grąžinami į biudžėtą.
„Tvarka paprasta labai. Jeigu mokesčių mokėtojas klausia, jo pareiga yra paaiškinti, kur važiavau, kad nusipirkau kompiuterį, popieriaus ir t. t. Jei toks paaiškinimas yra duodamas, jei skaičiai sutampa – viskas yra gerai. Bet jei tokio paaiškinimo negali duoti, reikia elgtis taip, kaip elgiesi bet kokiu kitu atveju, kai pasiimi ką nors, kas yra ne tavo: reikia grąžinti pinigus į valstybės biudžetą.
Tai būtų garbė tiems žmonėms, kurie negali paaiškinti ir pagrįsti konkrečiomis išlaidomis. Mokesčių mokėtojai, Lietuvos piliečiai, turi teisę į pilno skaidrumo Lietuvos politinę veiklą, jie turi teisę tokią informaciją gauti. Jeigu jos jie neturi, mes laikome, kad jie yra nesąžiningi. Tokiu atveju pinigai turi būti grąžinami, matyt, politiškai teisingas žingsnis yra pasitraukti iš politikos kuriam laikui“, – sako A. Šindeikis.
Visą laidą žiūrėkite teksto viršuje.
Laidą „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį–ketvirtadienį 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt!
.jpg)
