Gražiai pradėjo žaisti dvi Seimo partijos, viena pozityvi, kita opozityvi – tobulas ilgalaikis projektas visuomene manipuliuoti: neremsim, nepalaikysim, jei nepadarys to ar kito, tačiau už tokios karingos laikysenos užmačia stiprinti dviejų partijų sąjungą ir dvipartinės sistemos perspektyvą Lietuvoje: pažiūrėkite, kaip puikiai mes abu tvarkomės, viskas paprasčiau – tereikia tarp dviejų dalintis. Kaip broliai dvyniai; suprantama, vis dėl stabilumo, dėl visų gerovės ir naudos. Visai ne iš kiauliškų paskatų, o stabilios demokratijos, visuomenės labui.
Įdomus buvo metų pabaigoje susigrizbimas dėl neskaidrios žemės parceliacijos Lietuvoje, žinoma, beviltiškai pavėluotas: kam reikėjo, tas savo žemės reikalus dažnai su žemėtvarkos srities asais sugebėjo operatyviai ir sau naudingai išspręsti, kartais kiauliškai įžūliai, o dalies teisėtų žemės savininkų dar laukia žemėtvarkinės biurokratijos pinklės, o ir žemės, sako, jau stingama.
Įspūdingas kalėdinis vandens parko atidarymas Druskininkuose įspūdingai atskleidžia regioninės politikos efektyvumą Lietuvoje: ne Vilniuje, ne kokiam Kaune, o Druskininkuose, gūdžioje provincijoje, prasideda moderni Lietuva už daugiau kaip šimtą milijonų litų. Nuostabaus reginio susirinko stebėti daug Seimo narių, ministerijų, departamentų, agentūrų tūzų, ypač per LTV transliaciją į akis krito buvę ir esami vienmarškiniai komitetų pirmininkai, beje, išimtinai vienos partijos atstovai – žodžiu, gyva ir tikra partinė regioninė politika. Reikia visiems pasimokyti ir pavydėti tokio globaliai suderinto veikimo – visi už vieną, vienas už visus. Visi lygūs, bet kiaulės lygesnės – pripažinta grotesko klasika. Nors, tiesą sakant, viskas kartojasi: tokiu pačiu Vilniaus proveržio veidu prieš keletą metų vienai partijai buvo tuomet drovus konservatyvus lakūnas, iškeitęs vairą į kėdę, padangių romantiką į žemiškus rūpesčius. Kai nori, tai už pinigus iš bet ko gali sukurti moderną. Bet gražaus gyvūnėlio prigimties nėra niekas pakeitęs.
Įdomu ir kitkas – prieš pat Kalėdas Vilniuje buvau užpultas gausių, kaip dabar reikėtų sakyti, informacinės partinės medžiagos dalintojų: ir kalendoriai, ir patiekalų knygos – visa paklausi atributika, tiesa, išimtinai raudona, tarsi artėtų kokia visaliaudinė linksmybė. O provincijoje kokia kunigaikštienė net į nemoką garsaus dainininko koncertą ir pabendrauti prie vyno taurės pakvietė savo mielus rinkėjus. Ko negalima per rinkimų kampaniją, tą skubama realizuoti ankstėliau. Koks gražus bendravimas, kokia pagarba žmogui, net graudu. O jeigu dar keptas paršelis ant stalo – užtikrinta gyvenimo kokybė ir gerovė, nors politikų kiauliški įpročiai ir akis bado.
Gerai, kad baigiasi dar ne kiaulės, tačiau labai kiauliški metai. Kiek ir kas prikiaulins kitais metais, pagyvensim, pamatysim. Juk ir kiaulių esti visokių. Tikėkime, kad 2007 bus sotūs – kiaulių pakas visiems.
V.Stundys yra Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas
„Balsas.lt“ redakcija rubrikoje „Politikų tribūna“ publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
REKLAMA
