Mitu paneigimui neuztenka "autoriaus nuomones", kad ir kokia (ne)angazuota ji butu. Reikia faktu. Sis bandymas "sugriauti mitus" is esmes yra elementariausias pilstymas, inspiruotas noro gauti daugiau demesio ar pasirodyti "originaliu". Analogiskai galima saukti "sovietai dare mums tik gera" - demesys ir originalumas garantuotas, o faktu nebutina.

Genocido ir rezistencijos centras seniausiai ir objektyviausiai ivertino partizanini pasipriesinima, ne taip diletantiskai kaip "autoriaus nuomone" ir "tikejimu" paremtas stribvaikio pirstelejimas.

atsiversk Konstitucinio teismo teisejos T.Birmontienes disertacija ir manau ten rasi tu nuotrauku. Jei ju ten nera, imk literaturos sarasa ir i biblioteka, tada jau garantuotai pamatysi

Puikus kritiškas ir profesionalus istoriko darbo įvertinimas. Maniau, kad tokių jau neatsiras. Dauguma vertinimų tokie pseudopatriotiški, kad bloga net darosi. Daugiau tokių patriotų Lietuvai kaip Pocius ir Pocevičius - ir galėtumėm laisviau kvėpuoti, galėtumėm nebijoti būti savimi ir nesigėdyti savo praeities. Pagaliau atsiranda žmonių, kurie sugeba dalykiškai ir pagrįsdami savo argumentus kalbėti apie pokario žiaurumus. Belieka tik susitaikyti su mintimi, kad tokių bus tik mažuma. Dauguma ir toliau reikalaus tik 'didvyrių' ir 'okupantų'. Visiems didiesiems patriotams pasiūlyčiau paskaityti Mockūno 'Pavargusį herojų'.

labiausiai glumina pateiktos lentelės, kuriomis negalima tikėti. Kas gali pasakyti kas buvo aktyvistas, šnipas ar civilis (po tiek metų)? Partizanais prisistatydavo ir šiaip plėšikai, ir agentai smogikai, ir užverbuoti partizanai, o dabar sako,- "partizanai nužudė nekaltą". Okupantų tikslas ir buvo diskredituoti pogrindį, ir tai iš dalies pavyksta iki šiol. Be to, savivaldžiaujančius partizanus jų vadai bausdavo.

Aš pats savo akimis mačiau, kaip netoli Vidugirių partizanų būrys išėjo iš apsupties ir suvedė juos apsupusius enkavėdistus kaktomūša, kadangi partizanai kartais persirengdavo raudonarmiečiais ir šaukdavo rusiškai. Mūšyje, kuriame NKVD kariuomenė grūmėsi su NKVD kariuomene, žuvo daugiau kaip šimtas kareivių ir stribų.

Aš pats savo akimis mačiau, kaip netoli Vidugirių partizanų būrys išėjo iš apsupties ir suvedė juos apsupusius enkavėdistus kaktomūša, kadangi partizanai kartais persirengdavo raudonarmiečiais ir šaukdavo rusiškai. Mūšyje, kuriame NKVD kariuomenė grūmėsi su NKVD kariuomene, žuvo daugiau kaip šimtas kareivių ir stribų.

mano uošvės šeimą pokariu SUŠAUDĖ miškiniai,ji liko gyva tik todėl,kad pasislėpė,iki šiol nekenčia partizanų

koloborantai gina koloborantus. O tėvynės gynimas yra šventa pareiga!
Partizanu dėka Lietuva yra dar gyva. Jie paukojo savo gyvybę už mūsų Lietuvą. Užuojauta rašliavos autoriui.

jau norejau rasyti savo komentara, bet perskaiciau ZIGGY komentara: geriau neparasysiu.

Skaitant šią raudonojo Pocevičiaus kvislinginę rašliavą, galima padaryti tik vieną išvadą: gaila, kad tų paraudonijusių "civilių gyventojų" buvo sunaikinta tiek mažai.