„Aš įsivaizdavau, kad mes ateisime rugsėjo mėnesį, po vasaros, kai (Vyriausybė) turėjo daug laiko, ir jau bus pateiktas planas pirmomis dienomis, o mes pradėjome kalbėti apie darbų programą, kurios didžioji dalis, kalbant apie ministerijų teikiamus projektus, yra neregistruoti, pradėjome pilstyti vandenėlį, kaip mes dirbsime visą tą pusmetį. Ne dabar tokia veikla turėtume užsiimti, tikrai visi pasigedo sesijos pradžioje konkrečios žinutės žmonės, kaip atrodys jų žiema ir šildymo sezonas“, – penktadienį interviu Žinių radijui sakė R. Tamašunienė.
Kalbėdama apie opozicinių frakcijų prioritetus šiai sesijai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė teigė, jog svarbiausias klausimas yra energijos kainų krizės suvaldymas.
„Svarbiausi klausimai, kaip biudžete atsispindės, ir, mūsų vertinimu, jis projektuojamas per mažas, kaip konkrečiai bus sprendžiamas energetikos krizės suvaldymas, nes tai palies ir ekonomiką, verslo sektorių, ir kiekvieną namų ūkį“, – kalbėjo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė.
Valdantieji, siekdami sumažinti gyventojams išaugusią energijos kainų naštą, pateikė siūlymą taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du žiemos sezonus. Seimas ketvirtadienį jam pritarė po svarstymo, liko dar vienas balsavimas.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad kitų metų biudžete elektros ir dujų kainų kompensavimui gali prireikti daugiau nei 1 mlrd. eurų, o tiksli suma paaiškės spalio pradžioje, parengus 2023 metų biudžeto projektą.
Elektros ir gamtinių dujų kainų gyventojams ir verslui kompensacijoms antrąjį šių metų pusmetį iš valstybės biudžeto skirta 570 mln. eurų, iš jų apie 370 mln. eurų – padengti visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ skolai, o apie 200 mln. eurų padalinama gamtinių dujų ir elektros tiekėjams, iš jų 165 mln. eurų – tik elektros tiekėjams, įskaitant ir nepriklausomus.
Premjerė patvirtino, kad Vyriausybė biudžetą Seimui išsiųs spalio pirmą savaitę, o jo pateikimas galės įvykti spalio 11 dieną.
