Iš Švietimo ir mokslo ministerijos nuaidėjo iškilmingas pažadas: vadovėliai moksleiviams buvo, yra ir bus nemokami. Mokyklinio amžiaus vaikus auginančios šeimos nustėro: vadovėliai buvo ir yra mokami. Ar kitąmet bus kitaip, labai abejojama. Mat pirkti brangias mokymo priemones reikalauja mokytojai, kurių niekas nedrausmina.
Du vadovėliai - keturiems
Garsųjį Vilniaus ketvertuką auginanti Valerija Latukienė vien šių mokslo metų anglų kalbos vadovėliams savo penktokams vaikams turėjo išleisti per 120 litų.
“Neišgaliu tiek mokėti, todėl vieną vadovėlį nupirkau dviem vaikams, - kalbėjo ji. - Aišku, geriau, kad po vadovėlį turėtų, bet ne vien juos reikia pirkti. Ir anglų kalbos pratybos labai brangios. Negaliu tiek daug pinigų skirti."
Apsirūpinti anglų kalbos vadovėliais buvo pasiūlyta visai klasei, kurioje mokosi jos ketvertukas. Esą anglų kalbos mokytoja mokanti pagal tokią programą, kurios vadovėlių mokykla neturi.
“Keista, kad mokykla neapsirūpina tokiais vadovėliais, kokie reikalingi, - svarstė daugiavaikė motina. - O jei turi kitokius vadovėlius, tegu pagal tokią programą ir moko."
Teko kopijuoti
Kita vilnietė Daiva Tuinylienė šiemet neįstengė vaikams nupirkti brangių anglų kalbos vadovėlių. Skolinosi iš kitų vaikų ir kopijavo.
“Turiu tris mokyklinukus - penktoką, šeštoką ir aštuntoką. Aprūpinti juos anglų kalbos vadovėliais reikėtų milžiniškų pinigų, - teigė ji. - Iš kur tiek imti? Pikčiausia, kad negalima jaunesniam vaikui vyresnėlio naudoto vadovėlio palikti, nes kiekviena mokytoja moko pagal savo pasirinktą programą, iš skirtingų knygų."
Stebina vadovėlių brangumas
“Knygos - daug pigesnės, o vadovėlių kainos - kosminės, - piktinosi ji. - Tarsi jie kur nors užsienyje ar ant kitokio popieriaus būtų spausdinti. Kodėl jų kaina tokia didžiulė? 40 ar net 60 litų vienas kainuoja! Ir pratybos labai brangios. Bet be jų jau neišsiversi, turi pirkti."
Pasak D.Tuinylienės, geriausia būtų, jei mokyklos mokytų vaikus pagal tokias programas, kokių vadovėlius sukaupusios savo bibliotekose. Kam esą tiek daug programų prikurta, kad paskui vienas mokytojas renkasi vieną, kitas - kitą. “Mūsų laikais iš vienodų vadovėlių mokėmės, ir visiškai to pakako", - svarstė ji.
Dar viena, anot jos, problema ta, kad nejaučiama jokio mokymosi tęstinumo, šokinėjama nuo temos prie temos.
“Aštuntokė dukra pradėjo mokytis iš vieno vadovėlio, o mokslo metų pabaigoje jau prireikė kito, - stebėjosi ji. - Tai iš knygos pradžios tema imama, tai iš pabaigos. Chaosas kažkoks. Gal kas nors naudos iš tokios painiavos ir tokios galybės programų turi?"
Kaltė - mokykloms
“Mokykla turi mokyti vaikus pagal tokią programą, kokius vadovėlius yra įsigijusi, o ne pirkti bet ką, - pareiškė švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys. - Reikia su mokyklos taryba iš anksto apsispręsti, iš kokių vadovėlių moksleiviai bus mokomi, ir būtent tokias knygas mokyklai įsigyti."
Viceministras nepatenkintas, kad ne visos mokyklos laikosi tokios nuostatos, bet recepto, kaip šią ydą išguiti, nepasiūlė.
“Tai labai bloga praktika, bloga mokyklos politika, - teigė jis. - Yra mokyklų, kur ši problema seniai išspręsta, bet yra ir blogų pavyzdžių. To neturėtų būti."
Kad vadovėliai labai brangūs, viceministras nenorėjo sutikti.
“Jų kaina labai panaši kaip ir knygų, - sakė jis. - Tiesa, jei vadovėliai skirti žemesniųjų klasių mokiniams, būna spalvoti, daugiau iliustracijų juose, todėl poligrafiniu požiūriu ir brangesni."
