Esu švietime. Čia pasakyta nuomonė kaip patogi taip sakyti. Ne viskas tiesa. Jei mokyklos egzaminus turės nuo kovo, kaip buvo anksčiau, tai pamokos nevyks nuo kovo. Šita blogybė yra geresnė.

Toj pačioj Vokietijoj iš gimnazijų į aukštąsias stoja 40 proc. Mokinių. Kiti į kolegijas. Kam stot į KTU, i po to perstot į profkę ir dirbt staliumi?

Visiška tiesą ponulis paporino. Krachas. Aprūpinimas-baronkos skylė. Jei prioritetas šautuvas, ne knyga, toli nenuvažiuosime. Privati medicina, privatus švietimas gal ir būtų gerai, bet mes gyvename ne Skandinavijoje kur šie dalykai nesikerta, bet dera. O mūsų privatininkai ,,švietimiečiai/gyduoliai,, taip ir dairosi kaip čia dar didesnį gabalą nemokamo valstybės Pyrago atsirėžus. Bjauru, bet gi toks tas lietuviškas mentalitetas.

Du dalykai man neaiškūs. Kodėl vslstybinės įstaigos tuti duot duomenis privačiam verslui, kad pastarasis užsidirbtų. Kitas man nesišku, kodėl daromas tik gimnazijų reitingavimas ir neatsižvelgiama į tokius dalykus: su kokiais pažymiais aštuntokai atėjo į gimnazijos 9 klasę? Kiek gimnazistai samdo korepetitorių? Juk savaime aišku, kad tos gimnazijos, kur priimtų devintolų balų vifurkis 8, geriau laikys valstybinius egzaminus po 4 metų nei tos, kur vidurkis 5 ir mokiniai ateina su žinių soragom, neigiamais balais. Atskyrė reitinguojant gimnazijas nuo 'licėjų" su stojamaisiais egzaminais, psreitinguokit gimnazijas ir pagal priimtų progimnazistų pažymių vidurkius iš matemstikos, chemijos, fizikos...

"O tie, kurie pasirenka mokytis tiksliuosius mokslus, verčiau eina dirbti korepetitoriais, nes tai yra pelningiau, nei būti mokytoju."

Sakyčiau, ne pelningiau, bet mažiau nervų...

Prie rusą bus vėl geriau. Prie to einam.

būtent visokio lygio "ekspertai" ir veda prie kracho savo nesibaigiančiais mokymo planų ir vadovėlių pakeitimais - juos užvaldė gobšumas viską keisti dėl atlygio...

Kai nemokšos valdžioje nieku neįmanoma pasitikėti. Norėdami kuo greitesnės išorės desovietizacijos aktyvistai pirmiausia puolė pertvarkyti mokyklas Ir pradėjo ne nuo turinio, o nuo formos. Keisti turinį iš esmės reikia daug išminties. Todėl pradėjo nuo pavadinimų. Buvusias vidurines padalijo į tris- pradinę, progimnaziją ir gimnaziją. Pradžioje į gimnazijas priimdavo tik pagal egzaminus , ar pažymių vidurkį. Tada dar buvo paliktos vidurinės Bet didelę įtaką turėjusiems gimnazijų vadovams norėjosi didesnio mokinių skaičiaus todėl jokio pasirinkimo ir nebeliko. Atsirado progimnazijos ir jas baigę mokiniai automatiškai patekdavo į gimnaziją.Neapgalvotos reformos iš esmės pablogino kai kurių specialybių mokytojų gyvenimą nes jie tapo pusiau bedarbiais. Niekam nerūpėjo, kad progimnazijose fizikos ir chemijos mokytojai liko su 10- 12 pamokų.O įvedus profilinį, kai vienuoliktokai gali šių dalykų ir nesirinkti drastiškai pasikeitė ir gimnazijose besimokančių fizikos ir chemijos mokinių skaičius Nes kaip sako švietimo ekspertas Sarapinas šiems dalykams mokytis reikia įdėti nemažai pastangų ir darbo .Tai matydamas jaunimas ir nesirenka šių specialybių mokytojo profesijos.

Lietuvoje vieni glušiai nemoka dirbt, kiti glušiai to nepastebi ir viskas griūna.

Su malonumu peržiūrėjau laidą -protingas pašnekovas, įdomi tema. Ir problematika atskleista, ir sprendimo metodai pasiūlyti, ir temų apmąstymams. Labai kliūva, kad konservatorių partija ir valdančioji koalicija puikiai supratusi viešųjų ryšių svarbą- tai pastebiu visose srityse. Buldozerio principas, geras piaras ir teisingumo sistemos presas šalinant oponentus - jų veikimo bruožas. Klausimas, kiek tai naudinga valstybei ir kiek - partijos viršūnėms asmeniškai. Stumiami net patys beprotiškiausi projektai, siekiant užtikrinti Europos lėšų "įsisavinimą", nepaisant pasekmių.