„Tai yra įspūdingos vertės, meninės vertės tapyba, kurių ne tik kad Lietuvoje, bet ir regioniniu mastu mes iš šito laikotarpio praktiškai neturime. (...) Atsižvelgiant į architektūrinę vertę šitos bažnyčios, tai yra tikrai Vidurio Rytų Europos vienas iš ryškiausių bažnytinio meno kūrinių“, – pristatymo metu žurnalistams teigė Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas.
„Iš tiesų eina kalba apie milijonus eurų ir apie tikrai ilgą laikotarpį. Šiuo atveju per daug skubėti nereikia, bet turime labai svarbią žinutę visuomenei, kad universitetas pasiruošęs inicijuoti šitą projektą toliau ir ieškoti paramos ir finansavimo“, – kalbėjo aukštosios mokyklos vadovas.
R. Petrausko teigimu, apie XVIII amžiaus skliautų tapybos egzistavimą specialistai žinojo jau seniai, XX amžiaus antroje pusėje ją tyrinėjo dailės istorikas Vladas Drėma, buvo atidengtos ir restauruotos kelios scenos virš vargonų balkono ir presbiterijoje. Visgi ilgą laiką nebuvo aišku, kiek šios tapybos išliko.
Po daugiau nei 50 metų pertraukos atsiradus galimybei grįžti prie šio objekto, per du mėnesius restauratorių komanda ištyrė septyniolika bažnyčios skliautų ir atliko 352 zondus. Pirmą kartą sistemiškai įvertinus 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto vientisas bažnyčios navas paaiškėjo, kad autentiškas XVIII amžiaus tapybos sluoksnis išlikęs visuose tirtuose skliautuose.
Tyrimas taip pat leido nustatyti kompozicijų išsidėstymo principus, įvertinti jų būklę ir sukaupti duomenis, reikalingus būsimai konservavimo bei restauravimo programai.
Anot restauratoriaus Aidono Valkiūno, nepaisant spartaus darbų tempo, freskų restauravimas užtrunka dėl sudėtingų darbo sąlygų bažnyčioje ir ribotų išteklių.
„Visų pirma tai yra 19 metrų aukštis. Mums reikėjo statyti pastolius, kad jie netrukdytų tikintiesiems, kad mes nesugriautume bažnyčios gyvenimo, neatimtumėm iš žmonių Kalėdų. (...) Ir tai yra titaniškas darbas – išbūti pakėlus rankas 19 metrų aukštyje. Jeigu kažką pamiršti, keliauji žemyn, reikia labai apgalvoti visus savo veiksmus“, – kalbėjo restauratorius.
„Šiuo metu šnekamės su geriausiais italų restauratoriais, šnekamės su geriausiais Lenkijos restauratoriais, kurie galbūt galėtų prisijungti prie tokio masto projekto. Bet savaime aišku, kad tokį didelį pyragą reikėtų valgyti dalimis ir viską pradėti iš karto būtų neįmanoma. Skliautas po skliauto, žingsnis po žingsnio, taip keliausim kokius 10-15 metų“, – pabrėžė A. Valkiūnas.
Restauratorių teigimu, tyrimo tikslas nebuvo atkurti, kaip skliautai galėjo atrodyti XVIII amžiuje, ar parinkti „gražiausią“ spalvinį variantą, o suprasti, kas išliko iki mūsų dienų.
Pasak jų, kiekvienas skliautas buvo tapytas individualiai, naudojant panašius pigmentus, tačiau skirtingus atspalvius ir niuansus, todėl jų spalvinė logika gali būti suprasta tik išsaugojus kuo daugiau originalios medžiagos.
Tyrimų metu pavyko surinkti ir daugiau duomenų apie ikonografinę programą. Pažymima, kad kompozicijų kryptis keičiasi ketvirtoje skliautų eilėje, todėl keliama hipotezė, jog vienoje bažnyčios dalyje buvo vaizduojamas šv. Jono Krikštytojo gyvenimas, o kitoje – šv. Jono Evangelisto istorijos.
Anot tyrėjų, tokia interpretacija logiška ir dėl pačios bažnyčios dedikacijos, tačiau iki šiol specialistams trūko duomenų kalbėti apie visą ciklą kaip apie vientisą pasakojimą.
„Dviejų Jonų susitikimas, čia tokia galbūt yra interpretacija, ką mes čia radome, ką mes žinome, bet iš esmės tai yra dvi istorijos. Tai yra evangelija, kuri ateina pas mus pro paradines duris, o nuo altoriaus mus pasitinka Jono Krikštytojo istorija. Bažnyčia visgi buvo skirta Lietuvos krikštui“, – teigė restauratorius.
„Kiekvienas tyrimas – tai yra tam tikras detektyvas. Tai yra raktas į kažkokį tai pasakojimą. Kiekviena scena, kiekvienas zondas mums pasakoja arba atveria mažą langelį į kažkokį tai pasakojimą. Tyrimo metu tas yra labai sudėtinga, bet tai, matyt, įkvepia. Restauratorės, kurios dirbo, jos džiūgavo: „Ir aš atradau ranką, aš galvą, aš tekstą“ ir tas azartas buvo užvaldęs mus visus“, – tyrimo procesu dalijosi A. Valkiūnas.
Gotikinės struktūros, barokinių formų Šv. Jonų bažnyčią 1386 metais pradėjo statyti Jogaila, darbai baigti 1426 metais. Pagrindinis bažnyčios fasadas yra vėlyvojo baroko, dinamiškai banguojantis.
XVI amžiaus pabaigoje pastatyta 68 metrų aukščio varpinė. Bažnyčia ne kartą restauruota užtepant ir atidengiant freskas, keičiant išplanavimą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
