Kaip visada teisus Vytautas Lansbergis. Seniai sakė, kad nei Prunskine nei Vagnorium pasitikėti negalima!

Kai prieš keliolika metų pradėjau "skambinti varpeliu" apie neokomunizmo metastazių plitimą Lietuvoje ir galima dėl to pavojų mūsų ekonominei ir politinei laisvei, kai kas bandė pasišaipyti. Betgi ta plėtra tęsiasi ir dabar šaipymosi tapo mažiau. Lietuva mažais žingsneliais, pasitrūkčiodama trepsi imperijos link. Net ir prezidentės D.Grybauskaitės pastangos tai stabdyti ne visada sėkmingos. Ant jos šiukšlių maišas jau išpiltas, prezidento rinkiminei kampanijai net neprasidėjus.

Darosi vis aiškiau, kad lietuviško "hegemono" partijos visaip persivadinę pasekėjai ne tik susikūrė sau pavaldžių politinių UAB'ų grupelę, bet surado ir labiau savarankiškų sąjungininkų "burokinių" paksoidų ir darbiečių gretose. Šie bendražygiai, penimi neaiškiomis lėšomis, taip išbrinko, kad jų apetitai kyla kaip ant mielių. Net ir pas socdemų lyderius gali pradėti vienas skruostas trūkčioti, bandant perspjauti minėtus darinius finansinėmis investicijomis, skirtomis politinei reklamai.

Pasitelkus teisėsaugą sugebėta pričiupti Darbo partijos "gudručius" už dešimtis milijonų neskaidriai gautų ir panaudotų litų. Bet tai užfiksuota tik viename laiko periode, o kas buvo veikiama ir suveikiama prieš ar po netgi nesidomėta. Bent jau visuomenė apie bylos išplėtimą visam DP egzistavimo dešimtmečiui nieko nežino. Kai DP lyderiai pajuto, kad "uodega" priminta, pradėjo blaškytis prisijungdami tai kišeninę "leiboristų" grupę iš Kėdainių, tai G. Vagnoriaus "krikščionis".

Apie šiuos, dabar vieningai balsuojančius "parteicus" verta prisiminti atskirai. Gedimino Vagnoriaus ir jo komandos bandymas suskaldyti TS(LK) baigėsi visišku fiasko. Išėjo ta, paties G.Vagnoriaus pasirinkta grupelė ir niekas dėl to galvos nesuko. Pasiliko iš jos tik A.Kubilius, kuriuo vėl buvo patikėta. Bandė G.Vagnorius prisigretinti prie buvusio parankinio, jau premjeru tapusio Andriaus, bet tas nepasimetė. Gal jau suprato, kur buvusio bendražygio kojos dygsta. Jei ankstesnį G.Vagnoriaus susijungimą rinkimams su "jaunalietuviu" Buškevičiumi dar galima buvo laikyti politiniu neišprusimu, tai dabartiniai viražai rodo, kad Gediminas atsidūrė ten, kur jam gal jau seniai buvo vieta. Ko nepadarysi dėl siekio grįžti į valdžią? Pasirodo, galima išduoti netgi pagrindinius moralinius principus. Dabar "krikščionys" kartu su "Viktoro gvardiečiais", atseit, gelbės Lietuvą. Būtų labai juokinga, jei nebūtų graudu.

Tam, kad V.Uspaskich ir DP šiose visokiose manipuliacijose ir manevravimuose, siekiant įsisukti nuo teisinės atsakomybės, nesijuoktų paskutinis, manau, verta pažiūrėti kritiškai į Vilniaus Apygardos teismo sprendimą atjungti Darbo partiją nuo atsakomybės, kaip naują politinį darinį. Teisingumas laimėtų, jei būtų priversta sumokėti DP skolas valstybei ir prokurorų siūlytą baudą, atitinkančią padarytos ir nustatytos aferiūkštės mastą. Jei negalime pašalinti visų neokomunizmo metastazių, tai verta bent jau gelbėti gyvybiškai svarbius organus, kurie užtikrina šalies normalų ekonominį ir politinį funkcionavimą. Negalima leisti, kad ir ES paramą skirstytų tie, kurie jau "prisiskirstę iki ausų". Pasirinks naujas darinys kandidatu į prezidentus Artūrą Paulauską ir vėl gali prasidėti seni žaidimai. Alytaus laikraštyje buvo skelbta, kad kukliai gyvenusi mokytoja anksčiau skyrė A.Paulausko rinkiminei prezidentinei kampanijai 400 tūkst. litų, nors jos vaikai mokykloje gaudavo nemokamus pietus. Kai tokie "įsimylėję" rėmėjai, tai Artūro reklamos skydų dydis gerokai prieš rinkiminės kampanijos pradžią Vilniuje vos tilpdavo ant daugiabučių namų galinių fasadų. Tada A.Paulauskui buvo sunkoka reikšti mintis lietuviškai, tačiau graži šypsena pirko damų širdis ir tiktai taip. Tada rėmėjų milijonai nukeliavo į šiukšliadėžę. Gal net V.Uspaskichui tada atiduoti postai, gal už paramą, to neatpirko?

Nežiūrint muštos A.Paulausko rinkiminės kortos ir nugriuvusios tvoros, jis vis tiek išlieka kiečiausiu kandidatu darbiečių kompanijoje. Lietuvai didelis nuostolis, kai gabūs žmonės vienaip ar kitaip pasikabina. Susikabinome rankomis Baltijos kelyje ir reikėjo trepsėti padorios demokratijos ir teisingumo link. Kam Lietuvai buvo reikalingi tie 1600 išsiliustravusių KGB "bildukų" valdžioje? - man iki šios dienos neaišku. Meluoti anketose vis tiek negalima, mieli ponai ir ponios. Neleidžia Dekalogo įsakymai, kurie ir už Konstituciją, manau, svarbesni.