Kaip naujienų portalui tv3.lt aiškino Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus „Sodros“ senatvės pensijų indeksavimas priklauso nuo 3 metus praeityje buvusio darbo užmokesčio fondo, einamųjų metų ir 3 metus į ateitį prognozuojamo darbo užmokesčio augimo.
O apskritai pensija susideda iš 2 dalių – bazinės pensijos ir individualiai sukauptų pensijos apskaitos vienetų skaičiaus.
Anot ekonomisto, Lietuvoje visą gyvenimą už vidutinį darbo užmokestį dirbęs gyventojas, tikėtina, kad pensijos metu gaus apie 45-50 proc. buvusio atlyginimo, dar vadinamo pakeitimo norma.
„Šį procentą maždaug reikia projektuoti ir į ateitį. Taip, kaip dabar vidutinių algos gavėjų pensija sudaro apie pusę jų algos, taip ir ateityje, po 20-30 metų, jei radikaliai niekas mūsų ekonomikoje nesikeis, jie irgi gali tikėtis turėti apie 50 proc. algos“, – aiškino A. Bartkus.
Tuo metu dirbantis už MMA, pasak ekonomisto, gali tikėtis, kad jo pensija sudarys apie 2 trečdalius buvusios algos – apie 67 proc.
„Ir su tais 67 proc. minimalios algos išgyvensi, tik tavo gyvenimas bus sunkus, jis nebus lengvas, reikės skaičiuoti. Senatvėje savotiškai būsi priverstas išmokti skaičiuoti, taupyti. Negalėsi sau leisti bet kokios duonos, negalėsi nueiti į parduotuvę, griežtai neapsisprendęs, ko tau reikia“, – pažymi A. Bartkus.
Tuo metu aukštas pajamas gaunantys gyventojai, išėję į pensiją gali tikėtis, jog jų pensijos dydis sudarys dar mažesnę dalį buvusio atlyginimo. Štai A. Bartkaus pateiktame pavyzdyje, jei asmuo uždirba apie 3 vidutinius darbo užmokesčius, jo senatvės pensija gali sudaryti apie 30 proc. buvusio atlyginimo.
Tuo metu „Artea“ banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, jog spartesniam pensijų augimui finansuoti reikia nuolatinių finansavimo šaltinių ir tvarios, stabilios sistemos.
„Netipinis „Sodros“ perteklius – nėra nuolatinis atsinaujinantis finansavimo šaltinis. Tai laikinas reiškinys, kurį lemia dėl II pensijų pakopos reformos į Sodrą grįžtančios lėšos. Vis dėlto, erdvės pensijų didinimui praktiškai nėra nes šis laikinas „Sodros“ perteklius vaidina labai reikšmingą vaidmenį bendrų valdžios sektoriaus viešųjų finansų fiskalinei drausmei.
Šiemet reikšmingai kilo gynybos ir kitos viešosios išlaidos, dėl to išaugo valstybės biudžeto deficitas, taigi šis „Sodros“ perteklius teigiamai veikia bendrą valdžios sektoriaus balansą ir švelnina fiskalinės drausmės neatitikimo rizikas“, – komentuoja ekonomistė.
Tiesa, ji pažymi, kad lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, Lietuva skiria santykiniai mažesnę BVP dalį, o istoriškai Lietuva lenkia tik Airiją, Nyderlandus ir Maltą.
„Daugelyje pažangias, tvarias ir sėkmingas pensijų sistemas turinčių Vakarų valstybių senatvės pajamos susidaro iš keleto šaltinių, ne vien valstybės užtikrinamos pirmosios pakopos pensijos. Pastarųjų paskirtis labiau bazinė – užtikrinti svarbiausiems poreikiams senatvėje patenkinti reikiamas pajamas. Solidžią senatvės pensijų dalį sudaro pensijų ir profesiniuose fonduose sukauptų lėšų išmokos.
Tokios brandžios daugiapakopės pensijų sistemos leidžia gyventojams išėjus į pensiją užsitikrinti aukštas pajamų pakeitimo normas ir su kaupu padengti tiek būtinus, tiek ir ne pirmo būtinumo vartojimo poreikius“, – akcentuoja I. Genytė-Pikčienė.
Nors pajamos skiriasi ženkliai, pensijas skiria tik keli šimtai eurų
Naujienų portalas tv3.lt, pasinaudojęs „Sodros“ skaičiuokle panagrinėjo, kokios pensijos gali tikėtis asmuo, turintis skirtingas pajamas ir įgijęs būtinąjį stažą bei kitais metais ketinantis išeiti į pensiją.
Pirmiausia pradėjome nuo mažiausias pajamas gaunančio asmens. „Sodros“ skaičiuoklėje įvedėme, kad asmuo šiuo metu uždirba minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri šiuo metu „ant popieriaus“ siekia 1153 eurus, o į pensiją jis galėtų išeiti kitais metais, kai jam sueis 65 m. (t.y. asmuo yra gimęs 1962 m. ir šiuo metu yra sulaukęs 64 m. amžiaus).
„Sodros“ skaičiuoklėje taip pat nurodėme, jog šiuo metu asmuo yra įgijęs 34,5 metų stažą ir sukaupęs 17,25 apskaitos vienetus. Tai reiškia, jog pasiekus pensinį amžių, asmuo bus įgijęs būtinąjį stažą, kuris 2027 m. Lietuvoje sieks 35 metus ir sukaupęs apie 17,5 apskaitos vienetus.
Galutiniai rezultatai rodo, jog už MMA dirbęs ir būtinąjį stažą įgijęs asmuo 2027 m. išėjęs į pensiją per mėnesį gautų apie 510 eurų arba 58,2 proc. savo buvusio atlyginimo.
Norėdami pasidomėti, kokios pensijos galėtų tikėtis asmuo, kuris uždirba vidutinį darbo užmokestį (VDU), kuris šiuo metu siekia 2542,2 eurus, „Sodros“ skaičiuoklėje nurodėme būtent šią sumą ir taip pat pažymėjome, kad asmuo atitinkamai turi 34,5 metų stažą ir yra surinkęs 34,5 apskaitos vienetus.
Rezultatai rodo, kad sulaukus pensinio amžiaus, tokio asmens pensija 2027 m. siektų 664 eurus, o tai sudarytų apie 41,4 proc. buvusio atlyginimo.
Tuo atveju, jei asmuo visą gyvenimą uždirbo aukštas pajamas ir šiuo metu jo atlyginimas „ant popieriaus“ siekia, pavyzdžiui, apie 4000 eurų, jo įgytas stažas yra 34,5 metai, o apskaitos vienetų skaičius siekia 59,7 vienetus (paskaičiavus, jog aukštas pajamas asmuo gavo visą gyvenimą), tokio asmens pensija 2027 m. siektų apie 889 eurus, o tai sudarytų apie 35,5 proc. buvusio atlyginimo.
Taigi, remiantis šiais duomenimis, galima teigti, jog gaunant kuo didesnį atlyginimą, išėjus į senatvės pensiją, procentaliai uždirbę daugiau, gaus mažesnę pensiją nei tie, kurių pajamos darbo rinkoje buvo mažesnės, o apskritai tarp uždirbusių MMA ir aukštas pajamas, pensijų skirtumai siekia vos kelis šimtus eurų.
Apskritai Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, 2026 m. gegužės mėn., „Sodros“ duomenimis, siekė 805,34 eurus.
Paaiškino, kodėl procentaliai didinti pensijų praktiškai neįmanoma
Kalbėdamas apie tai, kodėl pensijų dydis, lyginant su buvusiu gyventojų atlyginimu, negalėtų būti didesnis, A. Bartkus akcentuoja, jog šiuo metu esanti socialinio draudimo sistema funkcionuoja einamojo finansavimo principu, kuomet įmokos surenkamos iš dabar dirbančių asmenų ir išmokamos išmokų gavėjams.
Todėl ši sistema, pasak A. Bartkaus, natūraliai turi savo ribas dėl vyraujančios demografijos.
„Mes negalime paimti labai didelių procentų, kad galėtume skirti labai dideles išmokas. Proporcija tarp nedirbančių asmenų, kurie yra vaikai, tarp dirbančios visuomenės ir išmokų gavėjų neleidžia mums šito dalyko padaryti“, – aiškina A. Bartkus, pridurdamas, jog siekiant oresnio gyvenimo senatvėje, gyventojai turėtų taupyti.
Pensininkai (tv3.lt koliažas)
Savo ruožtu I. Genytė-Pikčienė akcentuoja, jog pensijų didinimo sparta tiesiogiai priklauso nuo „Sodros“ biudžeto pajamų augimo ir darbo užmokesčio fondo didėjimo bei senjorų ir dirbančiųjų skaičiaus santykio, kuris kurį laiką blogėja.
„Pavyzdžiui, 2000-aisiais metais darbingo amžiaus (15-64 m.) gyventojų ir senjorų, kuriems sukakę 65 m. ir daugiau, santykis siekė 4,8. Iliustratyviai galima vertinti taip, kad beveik penki dirbantieji dalinosi mokesčių naštą išlaikyti vieną senjorą.
Tačiau 2010 metais vieną senjorą išlaikė jau tik 3,9 darbingo amžiaus piliečiai. Per pastarąjį 15 m. šis santykis dar labiau susitraukė ir pernai metais tesiekė 3,1. Tai reiškia kad šiuo metu nebe penkių, o trijų dirbančiųjų sumokamų socialinio draudimo įmokų ir mokesčių reikia vienam senjorui išlaikyti“, – aiškina ekonomistė.
O ateityje, pasak pašnekovės, ši disproporcija turėtų tik aštrėti ir kelti didesnes socialines, ekonomines ir fiskalines įtampas, o tai parodo ir Valstybės duomenų agentūros prognozės, pagal kurias 2050 m. 1 senjorą išlaikyti teks 1,9 dirbančiajam.
Tiesa, vilčių gerinti „Sodros“ pajamų ir išlaidų senatvės pensijoms balansą, anot I. Genytės-Pikčienės suteikia technologinė pažanga.
Nepaisant to ekonomistė pabrėžia, kad dabartinė situacija verčia iš anksto ugdyti finansinę discipliną ir rūpintis papildomomis pajamomis senatvėje.
„Dirbtinio intelekto ir robotizacijos naujovės atneša radikalius pokyčius tiek darbo rinkai, tiek sunkiai suvokiamai gali praplėst našumo potencialą. Tai padėtų suvaldyti visuomenės senėjimo ir mažo gimstamumo programuojamus iššūkius ir spaudimą viešiesiems finansams.
Žinoma, turime toliau tobulinti savo pensijų sistemą, nes mūsiškė, palyginti su kitų šalių pensijų modeliais, nėra pakankamai atspari ir tvari ilguoju laikotarpiu. Gera pensijų sistema turi pasižymėti ne tik aukšta pajamų pakeitimo norma, kuomet gyventojams išėjus į pensiją, jų pajamų lygis pasikeičia nežymiai, bet ir turi būti tvari ir atspari ekonomikos svyravimams, demografiniams išbandymams.
Tokios perspektyvos vis labiau vers kiekvieną mūsų rūpintis savo pajamomis senatvėje, tad iš anksto turime ugdytis finansinę discipliną ir pradėti rūpintis papildomomis pajamomis senatvėje“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Kitąmet pensijas planuoja didinti
Pensijos kitąmet gali didėti ne tik dėl įprasto indeksavimo. Naujosios Vyriausybės programoje numatyti pokyčiai, kurie ateityje galėtų reikšmingai padidinti mažiausias senatvės pensijas ir sumažinti pensininkų skurdą. Taigi, kokių pokyčių gali tikėtis gyventojai?
Seimui paskirtasis Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pristatė paskirtuosius ministrus ir dvidešimt pirmosios Vyriausybės programą, kurioje išskirti pagrindiniai būsimosios Vyriausybės veiklos prioritetai.
Naujosios Vyriausybės programoje nurodyta, kad bus didinama senatvės pensijų dydžio sąsaja su įmokėtomis įmokomis ir sukauptu stažu.
Taip pat pridedama, kad mažinant pensininkų absoliutų skurdą, pagrindinės pensijų dalies dydis bus artinamas prie Minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD). 2027 m. numatyta, jog MVPD sieks 488 eurus.
„Sodra“ nurodo, kad kiekvieno gyventojo pensija priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų. T. y. tai nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos.
Stažas yra skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais – taškais.
Svarbu pabrėžti, kad senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji.
Bendroji pensijos dalis didėja tada, kai yra didinamas bazinės pensijos dydis. Būtent šią dalį žada didinti Vyriausybė.
Šiuo metu bazinė pensija Lietuvoje siekia 327,91 euro, kas yra mažiau už MVPD.
Taigi, jei bazinė pensija kitąmet būtų sulyginta su MVPD, ji padidėtų 160 eurų (488 – 327,91).
Tuo metu individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Šiuo metu ji siekia 8,11 euro.
Tiesa, kai pensijos būna indeksuojamos, kiekviena dalis padidėja atskirai.
Gaunant mažą pensiją, gali būti mokamos priemokos
Svarbu atsiminti ir tai, kad gaunantiems pačias mažiausias pensijas gali būti mokamos pensijų priemokos. Pagal įstatyme numatytą formulę jų suma susieta su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD), kuris 2026 m. yra 468 eurai.
Sukaupus būtiną stažą, bet gaunant mažesnę pensiją už MVPD, mokama priemoka iki jo. Pvz., jei pensija su būtinu stažu yra 430 eurų, tai prie jos pridedama 38 eurų, kad suma būtų 468 eurai (1 MVPD).
Tiesa, kad būtų skirta senatvės pensija, žmogui užtenka minimalaus stažo. Minimalusis stažas senatvės pensijai yra 15 metų.
Sukaupus tik minimalų 15 m. stažą, mažiausia pensija neturėtų būti mažesnė už bazinę pensiją, kuri 2026 m. yra 327,91 euro. Tačiau prie šios sumos būtų pridėta 66,68 euro dydžio priemoka, tad žmogui bendrai būtų išmokama 365,13 euro.
Jei žmogus nesukaupė net minimalaus stažo, tada jam gali būti mokama šalpos senatvės pensija, kuri 2026 m. yra 261 euras.
Bet kokiu atveju tik „Sodra“ gali pasakyti, kokia mažiausia pensija ir priemoka prie jos priklauso žmogui. Ji turi visus duomenis apie jo stažą ir įmokas. Į ją galima kreiptis telefonu arba internetu.
Dėl senatvės pensijos skyrimo į „Sodrą“ reikėtų kreiptis likus 3 mėnesiams ar mažiau iki sukaks pensijos amžius arba bet kuriuo metu vėliau.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
