Po keletą mėnesių trukusio štiliaus Šiauliuose vėl atgijo sukčiavimai. Savaitgalį telefoninis aferistas iš šiaulietės išviliojo 1800 litų. Teisėsaugininkai sako, jog pinigus tariamiems policininkams atiduodantys gyventojai duoda kyšį, kad kažkas išvengtų atsakomybės. O kyšio davimas baudžiamas.
Išpirka už nebaudimą
Sekmadienio popietę į Lukšio gatvėje gyvenančios 63-ejų moters namus fiksuotojo ryšio telefonu paskambinęs nepažįstamas vyras ir, apsimetęs policijos pareigūnu, pranešė apie žento tariamai padarytą avariją, kurioje nukentėjo nepilnametė. Esą tam, kad žentas išvengtų atsakomybės už mergaitės sužalojimą privalu sumokėti keturis tūkstančius litų.
Į namus atvykusiam vyrui, kuris jai prisistatė esantis nukentėjusios nepilnametės giminaitis, moteris paklojo 1800 litų. Ir apgauta buvusi šiaulietė suprato tik tuomet, kai sukčiaus pėdos jau buvo atšalusios.
Auka tarsi duoda kyšį
Šiaulių apskrities policijos duomenimis, per šių metų septynis mėnesius Šiaulių apskrityje įvykdyti 171 įvairūs sukčiavimai neišskiriant ir telefoninių (Šiaulių mieste — 99). Pernai per septynis mėnesius Šiaulių apskrityje būta 190 sukčiavimų (Šiauliuose — 113). Policijos pareigūnų teigimu, santaupas praradę asmenys dažniausiai nė neslepia apie tokias aferas žinoję, tačiau koją esą pakišęs noras padėti „nelaimės užkluptam“ artimajam.
Šiaulių apskrities VPK viršininko pavaduotojo Roberto Jagmino teigimu, vėl atsirandantys pavieniai telefoninio sukčiavimo atvejai — jokia naujiena. Esą tol, kol nebus nukirsta grandinė tarp įkalinimo įstaigose bausmę atliekančių ir į laisvę išėjusių asmenų, neverta tikėtis, kad tokio pobūdžio aferų neliks.
„Didžiausia problema yra ta, kad kaliniai randa būdų, kaip bendrauti telefonu, — sakė R. Jagminas. — Tyrimai rodo, kad visų telefoninių aferų šaknys — kalinimo įstaigose. Kaliniai skambina aukoms, graudina jas, reikalauja pinigų, o paimti jų eina tie, kurie ką tik išėjo į laisvę ir ieško uždarbio.“
Pareigūnas dalį kaltės dėl vykdomų telefoninių aferų teoriškai gali priskirti ir santaupas praradusiems asmenimis.
„Jei žmonės kad ir tariamam policijos pareigūnui sumoka už tai, kad jų artimasis išvengtų bausmės, tai yra nusikaltimas — kyšio davimas, už kurį gresia baudžiamoji atsakomybė, — teigė komisaras. — Ji nors ir teorinė, bet galimybė nubausti pinigų davėją yra. Tiesa, tokia praktika nėra taikoma.“
Specialių tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnų nuomone, žmogus, pranešęs, jog sumokėjo pinigus, pareigūnams tarsi praneša nebūtinai sukčiavimo, bet ir kyšio galimo reikalavimo faktą, todėl nerealu, kad būtų baudžiamas.
Galimų aferistų — minia
Šiaulių teisėsaugininkai šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame telefoninėmis aferomis Šiaulių mieste įtariama daugiau nei dešimtis asmenų. Byloje — daugiausiai Šiaulių gyventojų — pradedant nuo tų, kurie atlieka bausmę kalinimo įstaigose iki tų, kurie eina paimti pinigų.
Netrukus teismas turėtų paskelbti nuosprendį ir dar vienoje telefoninio sukčiavimo byloje su aštuoniais teisiamaisiais.
Šių metų balandžio viduryje Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje dvidešimt keturiems organizuotos grupės nariams pareikšti kaltinimai sukčiavimais, pasikėsinimu sukčiauti, valstybės tarnautojo vardo pasisavinimu ir neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais bei plėšimu.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog nuo 2008-ųjų birželio iki 2009 metų kovo mėnesio organizuotos grupės nariai, apgaudinėdami žmones, viliodavo iš jų pinigus. Turimais duomenimis, kaltinamiesiems iš žmonių pavyko išvilioti įvairias sumas nuo šešių šimtų iki daugiau nei dvylikos tūkstančių litų. Iš viso nukentėjo trisdešimt penki Šiaulių miesto ir rajono, Kelmės, Tauragės, Joniškio, Pasvalio, Radviliškio ir kitų miestų gyventojai. Ikiteisminio tyrimo metu jie pateikė civilinius ieškinius turtinei žalai atlyginti, kurių bendra suma siekia beveik 130 tūkstančius litų.
Tyrimui vadovavusio prokuroro Sandžio Povilausko, organizuotos grupės nariai vykdydami Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekančio organizatoriaus E. G. ir ten pat kalinčių jo padėjėjų T. V., E. K., R. D., nurodymus per devynis mėnesius padarė iš viso septynias dešimtis nusikalstamų veikų.
Tyrimo duomenimis, nusikaltimų organizatoriai, atlikdami laisvės atėmimo bausmes, iš gausybės neteisėtai turėtų mobiliojo ryšio telefonų įvairiu paros metu skambindavo į dažniausiai senyvo amžiaus žmonių namus, prisistatydavo policijos pareigūnais ir prašydavo pinigų tariamai giminaičių padarytai žalai atlyginti. Kai kuriais atvejais kaltinamieji patys palydėdavo ar nuveždavo savo aukas iki bankomatų, kur būdavo paimami ir sukčiams atiduodami reikalaujami pinigai.
Baudžiamą bylą narplioję pareigūnai nustatė, kad vienas sukčiavimo atvejis, kai pinigų atėjęs sukčius suprato jų negausiąs, pasibaigė plėšimu. Kitu atveju pas sukčių buvo rastas ginklas.
Didesnę dalį neteisėtai gautų pinigų laisvėje esantys organizuotos grupės nariai bankų pagalba pervesdavo į laisvės atėmimo vietose esančių organizatorių, padėjėjų ar kitų asmenų bankų sąskaitas, o kitą dalį pinigų pasilikdavo sau.
Baudžiamasis įstatymas už sukčiavimą numato baudžiamąją atsakomybę — laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.
Edita KARKLELIENĖ
