Dalis mokytojų ir mokyklų vadovų tokį sprendimą palaiko, tačiau kai kurie piktinasi, mat mokiniai gali nespėti išmokti visų numatytų temų.
Artėjant vasarai, moksleiviai svajoja apie atostogas ir neslepia, kad mokytis iki birželio vidurio sunku.
„Vis geriau atostogaut, geresnis dalykas, negu mokytis. Braškes skinsim, vėl ten kažką padėsim tėvams“, – džiaugėsi penktokas Martynas.
„Vis tiek paskutinėm savaitėm vyksta egzaminai, mes į mokyklas eiti negalim – viskas vyksta nuotoliu. Kai šiltas oras, gražus – ne mokslai galvoje būna“, – sakė dešimtokė Urtė.
Tačiau štai kiti moksleiviai mano, kad trumpesni mokslo metai naudos neatneštų.
„Yra didelis minusas, nes, pavyzdžiui, matematikoj ar fizikoj, ar kitose pamokose nespės išeiti temų visų“, – išgyvena devintokas Domas.
Pedagogai skundžiasi per dideliu krūviu
Pedagogai atvirauja, kad krūvis birželio mėnesį jiems yra per didelis.
„Mokytojams reikia budėti ir egzaminuose. Reikia ir į dvi dalis pasidalinti – penktokai egzaminų nelaiko, kaip užimti penktokus? O jeigu mokytojas turi egzamine budėti?“ – klausė istorijos mokytoja Asta Kryžienė.
„Tikrai yra sunku mokytis, kai yra karšta, vaikai yra pavargę. Jeigu negalim užtikrinti normalaus ugdymo proceso, tai gal nereikėtų jo imituoti“, – sakė technologijų mokytoja Doloresa Rakauskienė.
Trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė, kad ateinantys mokslo metai 5-10 klasių mokiniams baigsis savaite anksčiau – birželio 15-ą, o ne 20 dieną, kaip šiemet.
„Jaunesnių klasių moksleiviams pamokos nevyksta sklandžiai ir tampa tam tikra laisvalaikio forma. Kelia didelę įtampą mokytojams, kurie dirba tuo pačiu metu ir egzaminų vykdytojais, ir vertintojais“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Nežino, kur dės vaikus
Tačiau yra ir besibaiminančių tėvelių, kurie nežino, kur teks dėti vaikus.
„Kai vaikai ugdymo įstaigoje, tai tėveliai ramūs, o kai sutrumpės mokslo metai, tai didžiausia bėda bus ką daryti su mokiniais, kai prailgės atostogos“, – kalbėjo ketvirtoko mama Simona.
„Moksleiviams bus siūlomos tam tikros veiklos – tiek neformalaus švietimo, tiek pilietiškumo ugdymo užsiėmimai, bet taip pat ir tos sutaupytos savaitės valandos bus skiriamos mokinio pagalbai, konsultacinėms valandoms“, – ramina R. Popovienė.
Lietuvos moksleivių sąjunga tokį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimą palaiko, tačiau sako, kad pamokų trukmė gali būti dar trumpesnė.
„Dalis mokinių mano, jog mokslo metus reiktų baigti iki birželio 10-tos. Trūksta motyvacijos – ir pavargimas, ir stresas metų pabaigoje stiprėja“, – teigė Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Martynas Dikštaitis.
Įžvelgia didesnių problemų švietimo sistemoje
Tačiau yra ir manančių, kad mokslo metų trukmės sutrumpinimas yra tik lašas švietimo problemų jūroje. Mat vis trūksta vadovėlių, mokytojų, mokiniai rečiau lanko pamokas, taip pat nespėja mokytis.
„Programos yra išpūstos – jos yra didesnės ir platesnės negu buvo anksčiau, prieš dvejus metus, tai sutrumpinus tą savaitę turės ir mokytojai, ir mokiniai bėgti paknopstomis. Ir vis tiek nespės išeiti visų temų“, – įsitikinęs žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
„Galbūt išspręs tą egzamino logistikos problemą, kad mokykloms klius mažesnė našta, kad mokykloms nebereikės administruoti tiek daug egzaminų, bet čia irgi dar klausimas. Tai čia juokiasi visi, taip ir sako, kad tai yra kompresas lavonui“, – kalbėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas Alius Avčininkas.
Pasak ministrės, mokslų trukmė bus trumpesnė dvejus metus. O kaip tvarka keisis po dvejų metų, švietimo mokslo ir sporto ministrė dar nepatikslina.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
