Pradėjus deportuoti žmones, pas ją atvažiavo sesuo Onutė ir pranešė, kad ir juos norėta išvežti Sibiran, jei nebūtų spėję pasitraukti iš namų. (Salomėja važiavo į Vilnių išsiaiškinti, kas vyksta, tačiau A. Sniečkus, J. Paleckis nenorėjo jos matyti ir kalbėti, nes esą viskas ne nuo jų priklauso). 1941 m. birželio 22 d. kilus karui Salomėja su ketvirtus metus einančiu sūneliu išvyko į Rusiją. Po dviejų savaičių pasiekė Penzą, o iš ten Ufą, Baškirijos sostinę. Apgyvendinta viešbutyje, kuris nebuvo šildomas. Trūko maisto, drabužių. Ten pamatė sovietinio gyvenimo tikrovę. Atvažiavo į Maskvą. Būdama emigracijoje rašė ir sakė agitacines kalbas per Maskvos radiją. Vokiečių karius vadino šunimis, barsukais, o raudonarmietį ar partizaną didvyriais. Garbino komunistų stabus. Jos eilėraščiai buvo verčiami į rusų kalbą. 1943 m. išleistas rinkinys ,,Dainuok, širdie, gyvenimą. 1942-1944 m. ji lankėsi fronte ir 16-tos divizijos kariams skaitė poeziją.

Aplink, kur bepažvelgsi, vien dermokratai ir nepakaltinamieji...

lerva

Paminklai yra pagarbos ženklas gerbiamiems žmonėms. Jei mes negerbiam kokios nors šlykštynės, tai ir paminklo jai nestatom. Idiotizmas yra saugoti tokias atgyvenas.

Pisbolševikiai, dar paverkit, kad nebeliko sovietinės Lietuvos NKVD vado Gudaičio-Gudzevičiaus, Sniečkaus, Kubilinsko paminklų! Kraustykitės į Grūto parką, Malinauskas pastatys jums šalašus, susimokėsit ir raudokit savo sovietmečio.

Daugelis praleido didžiausią pastarųjų dešimtmečių lietuvių literatūros skandalą, o jis yra tikrai įspūdį keliantis.
Nuotraukoje - Serafima Semionovna Veržbilovskaja (Серафима Семёновна Вержбиловская). Kas galėjo pagalvoti?
Savo vardą ir pavardę į Serafima Veržbilovskaja ji pasikeitė dar 1942 metais. Tuo pačiu pasikeitė ir savo tėvo vardą dokumentuose - iš Simo pervadino į Semioną. O savo sūnų iš Balandžio pervadino į Vladimirą (Volodią).

Man tų ašarų visai negėda
jos kaip kraujas iš gyvos žaizdos
Graudulys,rauda man širdį ėda
čia jisai gyveno kitados

per daug savanaudiški tie motyvai,mano močiutė,tai paminklo nelieskit.Bjauru klausyt.Nusigriauk tą savo komunistinę babą ir vežkis į savo daržą,ten žiūrėk kiek nori,bet kitų žmonių kacapiniais monstrais nepiktink

S. Nėris
Poema apie staliną
Jau laisvės girdime garsus, —
Mokėsime ją saugot!
Mums vardas stalino šviesus —
Kaip tikro tėvo, draugo.
Jo vardas plienas! Dievaži,
Jam visa žemė lenkiasi, —
Ta žemė nuostabiai graži, Siurbėles nutrenkusi.
Ir sklinda apie jį plačiai
Legendos po pasaulį:
Galingi stalino pečiai
Laužia vartus į saulę.

Idiotai lietuviai jūs, gyvenat chroniško tarno mentalitetu. Ir tarnystė pasireiškia vakarų anglosaksiškam ponui. Gyvenat kažkokiais praeities išgyvenimais, kuriuos jums primeta propaganda. Jeigu šiandien taip gyventų japonai ant kurių galvų buvo numestos dvi JAV atominės bombos, tai japonai seniai būtų sukilę prieš JAV. Manipuliuojami jūs esat, idiotukai. Jus kiršina ir skatina neapykantą vienai tautai, panašiai kaip kažkada Vokietijoje buvo skatinama neapykanta prieš žydus. Ir fašizmas yra ne ten kažkur rytuose, o čia, visai šalia mūsų, visai čia pat fašistinės nuotaikos bei ideologiniai fašizmo elementai tiesiog tarpsta ir bujoja, bet daugumai to nesuprasti, nes jums iš prigimties trūksta smegenų galios suvokti procesus.