Kaip galima rasyti apie partini bilieta o ar ponas Lanzbergis ji neturejo. O pati ar ka nors parasei kad zmones skaitytu.Nereikia rasyti kad niekas neskaito.

Tai dabar gal gzybovska skaityt.? Ta matyt pati kiečiausia?

PSEUDO PATRIOAI

ką galima galvoti apie tokias SPRINDYTES , kritikuojančias mūsų tėvų jaunystės literatūrą . Labai keista. Ponia, jaunimui reikia sakyti tiesą, kad to laikotarpio rašytojai, poetai rašė taip, kad mes ir jus bent trupinius ano gyvenimo pažintumėt, o ponia Sprindytė turėtų aiškinti jaunimui, kad tuo metu egzistavo ie cenzūra, rašytojams į nugarą kvėpavo Sibirasir kt. ( KALĖJIMAI ) .
Keista , kad raštingi , lyg ir inteligentai stengiasi naikinti mūsų tėvų, protėvių gyvenimo trupinius. Sovietai - rusai atėję stengėsi naikinti lietuviškumą , bet kai lietuviai nesuvokia , ką daro su mūsų istorija. S. Nėris ''nusikaltėlė'' , P. Cvirka taip pat, o gal atsisukim į šiandieną , kodėl vieni turtuoliai nedirbdami, o kiti ne bomžai, bet nesuveda galų, tuoj negalės leisti savo vaikus mokytis...

Tarybiniais laikais geru knygu buvo ir eilerasciu o siais laikais skaitai ir kartais nesupranti virseliai tik grazus o rasytoju geru retenybe . O tokiu kritiku nuomone nulis pasiliktu savo nuomone savo mintyse .O jaunimas siais laikais sedi prie kompiuteriniu zaidimu telefonu .

Tokių nesąmonių iš literatūros kritikės tikrai nesitikėjau. Tai atviras raginimas neapkęsti kūrėjų, kurie negalėjo pasirinkti, kada jiems gimti. Tiesiog pasidarė mada save išaukštinti smerkiant tuo laiku gyvenusius. Oi, oi kokie dabar geručiai ir patriotai, tik per rietenas jau neina surasti natūralaus grūdo!

Nemanau, kad Baltušį galima aklai kaltinti sovietinės tvarkos šlovinimu. Paskaičius jo "Tėvų ir brolių takais" (apie jo viešnagę JAV), galima įžvelgti daug kritikos tuometei valdžiai. Savaime aišku, tai negalėjo būti daroma aštriai, nes visada buvo rizika, jog būsi apkaltintas antitarybine propaganda su visom pasekmėm. Tačiau tam laikmečiui tai buvo labai drąsu...

Jie kritikavo smetoninį elitą, kurį dabar bandomą užkelti ant pjedestalo. Jie rašė apie miškinių siautėjimą, todėl jie - nekoki. Istorijos perrašinėtojams tokie nepatinka.

Lai baigia pliurpti nesąmones negi galvoja kad niekas nežino praeities, žinom nes yra kas tai pragyveno, ir dar dabar yra vergiją ir po naują ką jūs duoda savo kartom anukam proanukam savo nieko nenorit turėti tik europietiška vis kartoja kas buvom okupuoti, o dabar patys į subine lendam, net ir ūkininkus žlugdo juk mūsų valdžiai geriau lysti jiem į subine negu Lietuvos žmonės gerbti

Reikia suprasti vieną paprastą dalyką: jei norėjosi knygos išleidimo, tai joje negalėjo būti nieko, kas nepatiktų sovietų nomenklatūrai. Priešingu atveju iš viso būtume skaitę tik rusų autorių literatūrą ir galbūt keletą kūrinių būtų išverčiama lietuviškai, o gal niekas dėl to ir nebūtų vargę, nes rusiškai skaityti mokėjo kiekvienas. Tiesa, ne visai. Smetoninės valdžios, karo ir pokario laikų vaikai iš viso nemokėjo nei lietuviškai, nei rusiškai, žąsis ponui ganyti buvo svarbiau, o mokytis juk neturėjo iš ko. Raštingumą pakėlė sovietmetis, o dabar jis vėl smunka. Juk daugybė aukštą mokslą baigia taip ir neišmokę lietuvių gramatikos. Skirtumas tas, kad bent jau mokosi ir raides visi pažįsta, sugeba parašyti vardą, pavardę visi. To Smetono laikais nebuvo. Sovietinė literatūra lavina sielą, viskas joje labiau dvasiniu gėriu remiama, ne pinigais turtais. Animacija ir ta buvo mokanti būti neskūpam, draugiškam, Pugačiova dainavo "neturėk šimto rublių, bet turėk šimtą draugų". Literatūra buvo aukšto lygio, ne tokia, kuri rašoma tik populiarumo, pelno siekiant. Yra autorių, kurie gerai parašo ir dabar. Bet tikrai jų nelabai daug. Knygų pilna, bet pažiūrėkite ,kiek ten pigaus šlamšto ir dar didžiule kaina! Aš vaikystėje mėgau Vytautą Petkevičių, Violetą Palčinskaitę ir daugybę kitų autorių. Skaičiau labai daug ir stipriai. O dabar mane labai mažai kas užkabina. Ir esu linkęs manyti, kad anksčiau tikrai buvo kokybiškesnės knygos, nei yra dabar. Man tas labai jaučiasi, jos tapo kitokios, ne toks dėmesys skiriamas tekstui, koks viršeliui ar paveikslėliams. Anksčiau buvo atvirkščiai. Čia mano nuomonė.