Iniciatyva „Kurk Lietuvai“, vykdydami projektą „Nuteistųjų resocializacijos ir integracijos į visuomenę“ projektą Kalėjimų departamente, kartu nusprendė prijungti ir kartu bendradarbiauti pakviesti ir Vilniaus miesto savivaldybę. Kuri, iš kalėjimo išeinantiems asmenims leis mėnesį nemokamai važinėti viešuoju transportu. Taip, gilinant laisvės atėmimo bausmę atlikusių asmenų integraciją į visuomenę. Anot Vilniaus miesto vicemero Gintauto Palucko, ši iniciatyva Vilniuje paliestų apie 400 žmonių.
Pirmosios savaitės yra kritinės
Iniciatyvos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Sandra Galdikaitė sako, kad atlikus situacijos analizę buvo pastebėta itin paprasta problema – pirmosios savaitės laisvėje yra kritinės. „Atlikus esamos situacijos analizę, bendraujant su NVO ir kitomis suinteresuotomis šalimis, supratome, jog vidinės integracijos, kol nuteistieji yra vis dar įkalinimo įstaigoje tikrai nepakanka. Esant dabartinei situacijai tokiai kaip kad vizitai darbo biržoje, savivaldybėje bei sunkiai pėsčiomis pasiekiamus nakvynės namus, buvo nutarta bendradarbiauti su Vilniaus miesto savivaldybe ir pasiūlyti idėją suteikti transporto lengvatą nuteistiesiems. Taip pat išanalizavus situaciją, paaiškėjo, jog pirmosios savaitės yra kritinės buvusiems nuteistiesiems sugrįžti į normalų gyvenimo ritmą, todėl norint jog pakartotinio nusikalstamumo rodikliai nedidėtų, o priešingai mažėtų yra būtina suteikti galimybę ir pasirinkimą gyventi nenusikalstant“, - sako Sandra Galdikaitė.
Anot projekto vadovės, akivaizdu, kad viešojo transporto lengvata yra itin reikalinga. „Be abejo, viešuoju transportu žmonės paleisti iš įkalinimo įstaigų naudojasi ir gautos baudos yra finansiškai nepalankios valstybės biudžetui, kadangi ankstyvoje paleidimo stadijoje nuteistieji vis dar neturi darbų, jie negali įsigyti bilieto, todėl kaupiasi baudos, kurių apmokėti, akivaizdu, kad buvę nuteistieji negali“, - problemą įvardina Sandra Galdikaitė.
Metodas išbandytas su nakvynės namų gyventojais
Vilniaus miesto vicemeras, socialdemokratas Gintautas Paluckas sako, kad pagrindinis tikslas yra kokybiškas integracinis procesas. „Žmonių buvimas apskritai kalėjimuose, mums labai brangiai kainuoja, kaip visuomenei. Todėl iš esmės turime padaryti viską, kad tas iš įkalinimo įstaigų išėjusių žmonių atkritimas būtų kuo mažiau tikėtinas. Problema yra tame, kad išėję iš įkalinimo įstaigos, žmonės kurį laiko tarpą neturi absoliučiai nieko. Jokių pajamų, išmokų. Tos dvi, trys pirmosios savaitės yra absoliučiai kritinės. Nes yra procesas - reikia ateiti užsiregistruoti, prisiduoti, užpildyti“, - procedūrą aiškina Gintautas Paluckas.
Vilniaus vicemeras išduoda, kad tai nėra nauja idėja. Būtent tokia lengvata jau buvo taikoma nakvynės namų gyventojams. „Pasirodo, kad jie tik išėję, neturėdami pinigų naudojasi viešuoju transportu, ten juos pagauna be bilieto. Kadangi mokėti negali, įsijungia antstoliai ir kaupiasi didelės sumos. Ir tai juos demotyvuoja iš viso imtis darbo. Tai kiti vengdami tų baudų, vengia iš viso važinėjimo ir dalyvavimo. Tai kai ėmėmės šitos išeities, įsidarbinamumas padidėjo 45 procentais. Žmonėms atsirado motyvacija, važinėja, nepagauna jų kaip zuikių, baudų nereikia mokėti“, - teigia Gintautas Paluckas.
Maksimaliai savivaldybės biudžetui kainuos iki 10 tūkst. eurų
Gintautas Paluckas informuoja, kad su įmone „Vilniaus viešasis transportas“ tartis nereikėjo, nes savivaldybė skirs lėšų iš socialinei paramai skirtų pajamų. „Ši lengvata gali paliesti maksimaliai apie 400 buvusių kalinių. Aišku, turbūt ne visiems tos lengvatos prireiks, nes kiti grįžta į šeimas, turi tos pagalbos, turi, kas pasirūpina jais. Todėl maksimaliai, kuo mes čia rizikuojame, yra iki 10 tūkstančių eurų. Kai tuo pačiu metu, kiekvienos dienos praleistos kalėjime kaštai yra milžiniški“, - sako pašnekovas.
Anot Vilniaus vicemero, asmenims, kurie grįžta iš įkalinimo įstaigų, į savivaldybę kreiptis nereikės, „Vilniečio korteles“ su papildymu mėnesiui, asmenys gaus palikdami įkalinimo įstaigą. „Kalėjimų departamentas prieš išleisdamas bendrauja su asmenimis, juos informuoja apie galimybes, jie žino, kad toks dalykas yra. Jie kreipiasi iš karto į socialinės paramos centrą, kitoms išmokoms ir pašalpoms gauti. Nes pajamų tam tikrą laiko tarpą neturi, tai viskas yra sutvarkoma“, - sako G. Paluckas.
Neturėdami darbo dažniausiai vėl imasi nelegalių darbų
Gintautas Paluckas taip pat apgailestauja, kad kol kas integracijos procese Vilniaus miesto savivaldybė dalyvauja menkai. „Dėl to mes su nevyriausybinėmis organizacijomis pradėjome šnekėtis, kad kažkaip tą procesą reikia paefektyvinti. Pasižiūrėkim, kur čia stringa, kam čia kokios pagalbos reikia. Nes tas bilietas mėnesinis tėra menka dalis visos integracijos. Nes dar būnant kalėjime, paskutinius tris mėnesius su kaliniais dirba ir daro profesinės karjeros orientacijos individualius planus“, - pasakoja pašnekovas.
Anot jo, dažniausiai, asmenys, per pirmąsias savaites nesusidarę darbo, ieško pinigų šaltinių, naudodami senus ir gerai pažįstamus metodus. „Nes kol kas realiai ta visa rinka apsiriboja registracija Darbo biržoje ir laukimu darbo pasiūlymo. O buvusiam kaliniui nėra taip paprasta, reikia kryptingų priemonių, pagalbos surasti tą darbdavį, tarpininkauti. Nes jei žmogus darbo neturi ir jo nesusiranda, tai jis greitai iš to dyko buvimo prisigalvoja vėl visokių reikalų. Nes ir pajamų reikia, ir vieno ir kito“, - aiškina Vilniaus vicemeras.
