Šiaulių miesto savivaldybei užtrenkus benamių buveinių duris, bedaliai šąla šunų būdose. Taip savo gyvenimą neseniai V. Čkalovo gatvėje baigė ir 38-erių metų Snieguolė. Kai žmonės miršta kaip gyvuliai, Šiaulių miesto savivaldybės išlaikomo Socialinių paslaugų centro direktorius Algimantas Beinoravičius, kurio vadovaujama įstaiga rūpinasi ir benamiais, dėl to linkęs kaltinti žmonių požiūrį, o ne ieškoti visiems benamiams palankių sprendimų.
Sudegus namams – benamio dalia
V. Čkalovo gatvėje besisukiojantys, gyvenamo būsto neturintys benamiai – ne naujiena vietiniams gyventojams. Bedaliai kasnakt traukia į Pakruojo gatvėje esančius Nakvynės namus ir nubudę, ankstyvą rytą, vėl verčiami sukti atgal į savo išvaikščiotas gatves ir užkampius ieškoti duonos kąsnio, butelių, kuriuos būtų galima parduoti. Konteineriai ir geraširdžiai dosnūs žmonės - viltis išgyventi dar vieną dieną.
Taip gyvena Onute prisistačiusi moteris, taip, anot jos, gyveno ir jos likimo draugė Snieguolė. „Kažkada ji Serbentų gatvėje turėjo namus, gražiai gyveno su savo drauge. Jai patiko moterys. Namas sudegė ir Snieguolės niekas nebepriglaudė, neįsileido į savo namus nei giminaičiai, nei draugai. Moteris išėjo į gatvę – kitokio gyvenimo„, - šuns būdoje sušalusios moters istoriją pasakoja jos draugė. Jos žodžiais, Snieguolės gyvenime daugiau nebuvo jokios meilės, žmogaus, ant kurio peties sunkią akimirką galėtų padėti galvą, namų, iš kurių niekas nevytų.
Neradusi vietos nakvynei įlindo į šuns būdą
Nuo durų – prie durų, nuo konteinerio – prie konteinerio. Taip Snieguolė gyveno savo gražiuosius jaunystės metus. Kartais atsirasdavo žmonių, kurie įsileisdavo į savo namus ir pamaitindavo, leisdavo pernakvoti. Ne paslaptis Snieguolės draugams buvo tai, kad ji savo netektis kartais skandindavo alkoholyje ir išlenkdavo ne vieną taurelę ar alaus butelį.
Nuo alkoholio apsvaigusios moters jau niekas į namus nebeįsileisdavo ir negailėjo. Tekdavo eiti į šaltą naktį, kalenant dantimis. Onutė mano, kad lemtingą trečiadienio vakarą V. Čkalovo gatvės gyventojai paprasčiausiai Snieguolei nesiteikė atidaryti durų. Prieglobsčio neradusi, ne vienos ligos kamuojama liesa moteris mėgino įlįsti į šuns būdą. Snieguolė nespėjo būdoje nė sušilti – jos kūnas užšalo būdos angoje.
Liko pėdos sniege
Aplink savo būdą neramiai zujo pririštas šuo, o iš jos kyšojo moters apatinė kūno dalis. Tai vaizdas, kurį rytą išvydo vietiniai gyventojai. Iškviesti medikai niekuo nebegalėjo padėti, tik konstatuoti Snieguolės mirtį. Ekspertai aiškinasi Snieguolės mirties priežastis, tačiau manoma, kad ji sušalo.
Moters bandymą ieškoti prieglobsčio lemtingą naktį V. Čkalovo gatvės gyventojui Remigijui Vasiliauskui kitądien priminė ir sniege įspaustos pėdos. Vyras prisimena neseniai kaimynų kieme matęs ant suoliuko sėdintį ir dar vieną Snieguolės likimo draugą. Tokių prieglobsčio ieškančiųjų, anot vyro, šioje gatvėje niekada netrūksta.
Jei pasitvirtintų, kad moteris mirtinai sušalo, šiemet Šiauliuose tai jau būtų antroji šalčio auka. Prieš porą savaičių Šiaulių ligoninėje gyvybė užgeso iš pusnies atvežtam vyrui.
A. Beinoravičius: „Kaltas piliečių požiūris“
Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorius Algimantas Beinoravičius atrodė nustebęs, kai išgirdo apie Snieguolės mirtį. Įstaigos vadovas puolė dėstyti apie Nakvynės namų tvarką ir ieškoti kaltų.
„Kaltas piliečių požiūris. Žmogus, kuris matė, galėjo iškviesti policiją ar medikus„, - svarstė A. Beinoravičius. Įstaigos vadovas nesutiko su tuo, kad benamių gyvybes galėtų išgelbėti jiems skirtas negyvenamas pastatas, kuriame benamiai, kaip senais laikais, vėl galėtų glaustis.
A. Beinoravičius ir šiuo klausimu turėjo ką pasakyti - puolė „maitinti“ benamius ateities pažadais, tarsi bedaliai nuo jų dar nebūtų sotūs. „Yra programa antrą dalį sutvarkyti, 50 vietų padaryti„, - dėstė apie Nakvynės namus įstaigos direktorius. Deja, kitos alternatyvos, be Nakvynės namų, A. Beinoravičius benamiams taip ir negalėjo pasiūlyti.
Benamių prieglobstį atėmė valdžia
Dar ne taip seniai benamiai nuo žiemos šalčių galėjo glaustis Dubijos slėptuvėje. Praėjusiais metais, prieš pat šalčius, Šiaulių miesto savivaldybė priėmė sprendimą užkalti bedalių buveinės duris ir pasiųsti juos į Nakvynės namus. Ne vienerius metus Dubijos slėptuvėje gyvenusiems benamiams toks valdžios atstovų sprendimas panašėjo į norą juos sunaikinti, tad bedaliai tam pasipriešino. Bet valdininkams nė motais buvo benamių norai, tad buveinės durys galų gale buvo užvirintos.
Prieš kelerius metus benamiai glaudėsi ir buvusiame karininkų bendrabutije Margių 10A. Šiaulių miesto savivaldybės atstovai ir šį apleistą pastatą atėmė iš bedalių – buvęs bendrabutis nugriautas. Žadėta benamiams surasti kitą pastatą, bet pažadai nuėjo vėjais. O sklypą Dubijos gatvėje, kuriame stovi uždaryta buvusi benamių slėptuvė, nuspręsta privatizuoti.
Judita VASILIAUSKAITĖ
