Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos narys Gintaris Stoškus sako, kad nauji valdžios rengiami įstatymai pribaigs smulkųjį verslą regionuose.
Užsidarinėja dešimtimis
G. Stoškaus duomenimis, vien Jurbarko rajone nuo 2014 metų užsidarė per 40 ūkio subjektų. Duris užvėrė vienintelė Jurbarke duonos gamykla, daug parduotuvių, kitų įmonių. Verslininkas sako, kad žmonės daug tikėjosi iš Europos Sąjungos paramos, tačiau nieko gero iš jos negavo.
„Nėra nei paramos, nei domėjimosi. Europos Sąjungos programa apskritai buvo nusikalstamas švaistymas. Buvo vadinamieji „minkštieji projektai“ – verslo konsultavimo programos. Visiškai aplaidžiai suorganizuota. Kiek smulkusis verslas tuo pasinaudojo, kiek jis buvo pakonsultuotas? Nei kiek. Konsultuoja žmonės, kurie patys nesupranta, kokia yra smulkiojo verslo padėtis kaimuose ir miesteliuose. Kokia nauda iš tos programos?“, – klausia verslininkas.
Prekybininkų atstovas sako, kad smulkiesiems verslininkams valdžia vis įkiša naujų pagalių į ratus. Tačiau jau dabar matosi, kaip tai atsiliepia šaliai – ištuštėjusius regionus palieka žmonės.
„Kaimuose nebelieka mokyklų, uždaromi pašto skyriai, jaunimas visas išvyksta. Parduotuvės – viskas, kas liko. Yra vietovių, kur gyventojų liko apie 150. Kas ten prekiaus, jei ten gyvena tik pensininkai, kurie neturi pinigų nieko nusipirkti? O dar mokesčiai didėja. Tai belieka tik užsidaryti. Taip ir nyksta viskas. Prieš kiek laiko kreipėsi į mane viena moteriškė. Sako, užsidarė vienintelė alkoholio parduotuvė kaime, bet atsidarė trys taškai. Štai jums ir rezultatas valdžios pastangų“, – sako G. Stoškus.
Bijo nuostolių dėl alkoholio ribojimo
G. Stoškus pats yra trijų nedidelių parduotuvių savininkas. Jis sako su nerimu laukiantis valdžios planuojamų alkoholio prekybos laiko ribojimų.
„Ypač kaimo vietovėse, sutrumpinus alkoholio pardavimo laiką, trumpės darbo laikas, mažės ir prekybos apyvarta. Parduotuvių darbo laiką apsprendžia pirkėjų srautas. Įsivaizduoti, kad į mažas parduotuves ateina daug pirkėjų, gali tik tas, kuris absoliučiai su mumis nekalba ir kuriam smulkus verslas yra nusispjaut. Akivaizdu, kad būtent taip ir galvoja dabartinė valdžia, svarstydama naujus prekybos apribojimus. Didžiųjų prekybos centrų jie beveik nepalies, o smulkusis verslas taps atpirkimo ožiu. Toks požiūris buvo ir ankstesnės vyriausybės. Nei vienas valdininkas nerado laiko paklausti smulkiųjų verslininkų, kokia reali situacija“, – skundžiasi verslininkas.
Laukia dar vieno smūgio
Dar vienas planuojamas įstatymo pakeitimas, kurio bijo smulkieji verslininkai – pakuočių ir atliekų tvarkymo pataisa. „Dar vienas smūgis laukia mūsų – pakuočių įstatymo pakeitimai. Jie numato, kad reikės supirkinėti stiklo tarą. Kaimo parduotuvėms tai bus dar vienas išlaidų šaltinis. Kaimo parduotuvė, priimdama vieną vienkartinę pakuotę dabartinėmis sąlygomis, patiria 2 euro centų nuostolį. Mūsų apyvartos mažos, o nuostolių vis naujų atsiranda“ – sako G. Stoškus.
Smulkiųjų prekybininkų atstovas sako, kad neseniai teko iškentėti ir prisitaikyti prie dar vienos valdžios rykštės. Nuostolių atnešė šiemet pakelti alkoholio akcizai. „Kai pakėlė akcizus alkoholiui, gėrimai pabrango ne tiek, kiek buvo numatyta. Mūsų įtarimas yra – gamintojų ir didžiųjų prekybos centrų susitarimas padidinti alkoholio kainas, kuriuo siekiama išlaikyti rinkoje dominuojančią padėtį, atimti apyvartą iš smulkaus verslo ir iš esmės jį sunaikinti“, – sako pašnekovas.
Įžvelgia nelygią konkurenciją
Anot G. Stoškaus, Lietuvoje mažos krautuvėlės yra engiamos didžiųjų prekybos centrų. Pastarieji turi puikias sąlygas plėstis ir klestėti, o smulkusis verslas priverstas užsidarinėti dėl nelygios konkurencijos.
„Nelygi konkurencija yra viena priežasčių, kodėl užsidaro daug smulkių verslų. Apie tai niekas nekalba, niekas nežiūri. Mes esame palikti anksčiau vėliau užsidaryti ir numirti. Esu buvęs kursuose Švedijoje. Ten visų pirma verslui lengva gauti kreditą. O po to naują verslininką lanko finansininkai, ekonomistai, kurie konsultuoja ir padeda. Taip pat ir valstybinės institucijos domisi, kaip smulkus verslas gyvuoja, kuo jam padėti. O Lietuvoje – priešinga situacija. Smulkusis verslas čia nereikalingas“, – piktinasi G. Stoškus.
Verslininkas sako, jog smulkusis verslas negauna jokių lengvatų ir susiduria su įvairiais sunkumais.
„Mes merdėjeme, o lengvatų jokių negauname. Ūkininkai gali nemokėti gyventojų pajamų mokesčio nuo tam tikros sumos. O mes vos išsiversdami vis tiek turime mokėti. Nors patys sukuriame sau ir kitiems darbo vietas ir stengiamės išsilaikyti Lietuvoje. Be to, nuolat susiduriame su visokiais trugdžiais. Pavyzdžiui, Jurbarke bankas veikia. Grynų pinigų nepriima, įnešti jų negali. Nebent per bankomatą. Smulkiojo verslo didžioji dalis pajamų yra gaunamos monetomis – kaip jas įnešti į sąskaitą, jei benkomatas nepriima, o bankas atsisako keisti? Mums bankas pasakė, kad turime važiuoti į Tauragę, kur yra bankomatas, imantis monetas. Tai čia tik vienas pavyzdys iš daugybės trugdžių, kurie apsunkina smulkiam verslui gyvenimą“, – pasakoja pašnekovas.
