kiek galima gvildenti tas temas? Taip, žuvusiusius sausio 13-tą ir medininkuose reikia vienariekšmiškai gerbti ir prisiminti ... bet ieškoti kaltų nereikia ... kiek gi galima gyventi su tais praeities šešėliais? ar ne laikas mums pagaliau atsikratyt to aukos vaidmens europoje? ...

ką reiškia tarptautinė TEISĖ. Ar tai teisė pastoviai vis kitaip interpretuoti pasaulyje, atskiroje šalyje vykusius įvykius, ar tai tiesiog stipresnio teisė daryti ką nori, o gal tai tiesiog eilinis žmonių mulkinimo įrankis. Gal į šiuos klausimus galėtų atsakyti mūsų politologai , dažnokai keičiantis savo interpretacijas.

atrodo, kad laikas būtu rimtai pradėti atstatinėti visą Sąjūdžio susikūrimo istoriją, jos vystymąsi, brandą ir pasekmes, apie kurias dar 1997 metais rašė a.a. tikras sąžiningas disidentas."L.Dambrauskas. Kovo 11-osios tragizmas
Daug kas susimąsto, ar Kovo 11-osios Aktas nėra visuomenės apgaulės aktas. Manau, kad to akto galėjome išvengti, jeigu būtume suteikę juridinę teisę 1990metų vasario 7d. Aukščiausios Tarybos nutarimui dėl neteisėto Lietuvos įjungimo į TSRS 1940 metų birželio-liepos mėnesiais. Būtų buvęs milžiniškas ekonominis efektas, nes Kovo 11-osios Aktas tapo pasipelnymo ir spekuliacijos aktu. Būtų atkritę vadinamieji signatarai su savo „nuopelnais“ ir privilegijomis
.......“ Likimo ironija – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas buvo patikėtas tarybinių laikų išugdyto mentaliteto veikėjams, kurie, neturėdami nė mažiausio supratimo , kas yra demokratija ir piliečių teisės, pereidami iš autoritarinio režimo sampratų prie demokratinių , paprasčiausiai pačią demokratiją suvulgarino,pagal reikalą ir naudą ją sutapatindami su anarchija
Visų mūsų nelaimė, kad Kovo 11 -sios Aktą pasirašė ne tie, kurie buvo pasiryžę krauju jį ginti ir gynė, o tarybiniais metais išugdyti, išauklėti, puikiai įsisavinę homo sovieticus visas „proletariato“ diktatūros ekonomines, socialines, demagogines įmantrybes. Socializmo griovėjais tapo tie, kurie daugiausia naudos iš to turėjo ..“
........ Žodžiu, pirmasis pagrindinis Kovo 11-osios Akto „nuopelnas“ Lietuvos valstybingumui buvo to valstybingumo pavertimas melžiama karve ir suteikimas įvairaus plauko politiniams spekuliantams signataro pažymėjimo, suteikiančio išskirtines teises tą karvę melžti".

Negaliu sutikti su autorium.
Man betkoks Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos pažeidimas yra nusikaltimas prieš ŽMONIJĄ.
Visai nesvarbu, ar tai padaryta rusų Vilniuje, Medininkuose ar amerikiečių CŽV kalėjime.

Teisiškai - Lietuva su SSSR karo stovyje buvo nuo 1941-ųjų metų. Nors tada ji ir buvo priversta kapitulioti, bet, nors ir savo vyriausybės išduota, ilgai ir atkakliai priešinosi.
Po to, jau 1992 m referndumu mes praktiškai LEGITIMAVOME 1941 m mums primestą "pasiprašymo į TSRS" referendumą.
Štai ir išeina, kad tarp tų dvejų referendumų karo nebuvo ir negalėjo būti.
O kaip tuomet su represijomis?
Kaip su partizanais? Juk tuomet ir jų veikla išeitų neteisėta?
Kokie proto bokštai suvarė mus į šį teisinį kampą?