Su kokiais trimis dažniausiais sukčių triukais žmonės gali susidurti ar išgirsti?
Šiaip dažniausiai programišių, hakerių, sukčių taktikos nelabai keičiasi. Bet kokioje sukčiavimo sferoje vis tiek dominuoja suklastotos temos, laiškai ir skambučiai. Nepamirškime. Čia yra trys populiariausi metodai, kurie išlieka.
Ar juos kažkaip ypatingai galima sieti būtent su antrosios pensijų pakopos reikalais, ar visgi sukčiai labiau atsitiktinai renkasi žmones?
Tikėtina, kad taikysis ir į investavimą. Kai atsiranda kažkokie dideli pokyčiai, pinigų deklaravimas, sukčiai visada prisitaiko ir prie Lietuvos. Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, būna mokesčių deklaravimas, vėliau atsiranda ir netikri VMI puslapiai. Tikėtina, kad ir čia tas pats bus. Matome ir praeitų, ir šių metų tendencijas, kad investicinis sukčiavimas išlieka populiarus, tikrai nemažas sumas išvilioja pagal statistiką.
Žmonės iš tikrųjų nerimauja, kad jie gali tapti sukčių taikiniais, atsiėmę pinigus iš antrosios pensijų pakopos. Kas turėtų labiausiai suklusti? Ar yra kažkokia žmonių grupė, kuri lengviausias taikinys?
Neįvardinčiau, kad būtų kažkokia specifinė žmonių grupė. Tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus žmonės kažkur norės tuos pinigus padėti, investuoti. Manau jaunimo tai irgi neaplenks, nes visi nori visko greitai. Vis dėlto pavojingiausia ataka išlieka investiciniai ir telefoniniai sukčiavimai, kai sukčiai gali įtraukti įvairias temas, bendrauja individualiai, kantriai laukia, kuria pasitikėjimą. Tada žmonės praranda tikrai nemažas sumas.
Koks vienas signalas aiškiausiai parodytų, kad čia skambina arba tave bando įtikinti investuoti tuos pinigus sukčius? Ar yra kažkoks vienas momentas ar klausimas, kurį gali užduoti tam žmogui, su kuriuo kalbėsi apie investavimą?
Universalios kažkokios formulės nebūtų, bet reiktų vadovautis šaltu protu, logika ir neskubėti. Patikrinti, paklausti, paprašyti, kad atsiųstų oficialų pasiūlymą elektroniniu laišku, kur galėsite pamatyti siuntėjo adresą, o ne šiaip telefono numerius. Vėlgi neskubėti, jokiu būdu neskubėkite, nors gali jus skubinti. Skubinimas viena iš taktikų, psichologinis manipuliavimas.
Sukčiai, turbūt, vis tiek turi ribotą kiekį informacijos apie save, kurį jie gali pateikti. Ar jie gali suklupti, jei prašysi daugiau informacijos?
Žinoma. Kol kas bent jau lietuvių kalba sukčiai mažiau bendrauja, bet nereiktų pilnai pasitikėti, net jei lietuviškai kalba, visko būna.
Kodėl žmonės ima ir patiki?
Pakankamas skubėjimas, geri pasiūlymai, greitas uždarbis – labai sudomina. Geriausia pasidomėti ir neskubėti. Sutapimas, vakar gavau iš savo banko laišką, tikro banko, su pasiūlymu investuoti per juos. Net tikros organizacijos veikia panašiai. Laiške paminėta buvo: „neskubėkite, turite laiko“. O sukčiai dažniausiai atvirkščiai daro: skubina, sako, kad čia specialus pasiūlymas, daugiau tokio negausite. Žmonės patiki ir staigiai prisijungia prie kokio nors neaiškaus puslapio ir ten perveda pinigus. Vėliau, maždaug po valandos, matome kreipiasi ir ieško pagalbos, nes jau suvokia, kad padarė klaidą.
Ar sukčiai iš karto prašo didelių sumų? Ar gali pradėt nuo visiškos smulkmės ir išlaikyti tęstinius pavedimus?
Netikros investicinės platformos šiai dienai labai gerai atrodo iš dizaino pusės. Pavyzdžiui, įdėjus 100-200 eurų, jos rodo, kad užaugo jūsų pinigai. Rodo, kad jūs turite jau kelis tūkstančius iš tų 100 eurų. Tada atsiranda drąsa daugiau pinigų įdėti ir taip prarandamos didelės sumos. Atrodo pinigai padidėjo, atrodo neapgavo, bet tada nebegalima pinigų išsiimti.
O jeigu žmonės planuoja išsiimti iš antros pensijų pakopos pinigus ir vis tiek kažkur investuoti? Kur reikėtų kreiptis, kad nepadarytum klaidos?
Kažkokios reklamos nenorėčiau daryti, bet bendrai viskam yra oficialūs šaltiniai. Reikia pasižiūrėti žinomus fondus, galima pasidomėti ir istorija, kaip sekasi jiems, ar Lietuvos banko kontroliuojami ir koks nekilnojamas turtas.
Kalbant apie tuos atvejus, kai pakimbi ir jau atiduodi. Ką tokiu atveju daryti? Kur kreiptis?
Praradus finansinius duomenis, geriausia būtų kreiptis į savo banką, nes greitis labai svarbu. Kuo greičiau sustabdysite, uždarysite savo banko sąskaitą, kad dar daugiau pinigų neišviliotų. Jūs ir patys galite per programėlę užšaldyti sąskaitą, greitai uždaryti ir užblokuoti kortelę. Bankas kai kuriais atvejais rezervuoja sumą pinigų ir tie pinigai nebūna iškeliavę iš jūsų banko.
Kaip jūs, kibernetinio saugumo ekspertai, galit pagelbėti žmonėms?
Yra įvairių puslapių, portalų paprastiems gyventojams. Manau, tinkami ir NKST nemokami mokymai. Taip pat Lietuvos banko iniciatyvos yra, jis turi savo puslapį, kuriame galima pasirinkti įvairias sukčiavimo temas. Pavyzdžiui, romantiniai sukčiavimai, jums parodo realius pavyzdžius. Taip pat turistinė apsauga, jeigu atsiuntė virusą ar nuorodą, galime padėti.
Jei paspaudžiau ant nuorodos, tai dar nereiškia, kad pinigus praradau? Dažniausiai žmonės atiduoda patys savo duomenis, tada didžiausios problemos būna, taip?
Taip. Jeigu kažkokius duomenis atidavėme, iš karto reiktų pakeisti slaptažodžius ir nepamiršti patikrinti atkūrimo pašto. Būna taip, kad sukčiai ne vien tik pakeičia slaptažodį jums, bet ir prideda savo atkūrimo paštą. Net ir pakeitus slaptažodį, jie vis tiek dar gali sugrįžti.
O kokia tikimybė yra atgauti pinigus? Ar žmonės iš tikrųjų atgauna sukčių išviliotus pinigus?
Oficiali statistika rodo, lyginant šiuos ir praeitus metus, kad maždaug tik iki 60 proc. žmonių atgauna pinigus. Tad tikimybė yra labai nedidelė. Pavyzdžiui, norite išsiimti iš netikros investicinės platformos savo pinigus, tada gaunate laišką, kad procesas truks septynias dienas. Vėliau dar septynias. Kuo ilgiau uždelsiama, tuo mažesnė tikimybė yra atgauti pinigus.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite peržiūrėti čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
