"CVZ skandalas, skirtas susipykti su Amerika ir CZV. ...
Iskalbingas faktas: Laurinkui liudijant, kad nieko nezino apie CZV kalejimus, iskart islenda Paksas, kad ikastu JAV." (15:13)


Paksas paliudijo, kad Laurinkus klausė jo apie galimybę įkurt CŽV kalėjimą Lietuvoje.
Laurinkus paliudijo, kad uždavė Paksui tokį klausimą.
Kas tau nepatinka? Ar Paksas turėjo meluoti komisijai?

Pikasai, raminkis. Įkyrėjai juodai, kaip koks diedonas (varnalėša) šuns uodegoj.

CVZ skandalas, skirtas susipykti su Amerika ir CZV. CZV vaidina svarbu vaidmeni, padedama Lietuvai grumtis su Kremliaus slaptuju tarnybu veikla Lietuvoje.
Tuo pat metu nuimamas VSD vadovas - matyt, bus siekiama paskirti toki, kuris tiks tokiam VSD vaidmeniui, kuris maziau priesinsis Kremliaus veiklai Lietuvoje. [Prisiminkim VSD skandala - VSD jau turi patirties tildyti pastebincius antivalstybines tendencijas ir Lietuvai lojalius agentus].
Staigiai ir atkakliai atsisakant aiskinti priezastis atsaukiamas ambasadorius, taip pat labiau palaikantis JAV, nei Kremliu, is karsto tasko - Gruzijos. Lietuva cia yra Gruzijos analogas, tad atsaukimas simboliskas. Prisiminkim, kad Gruzija apgyne tik JAV.
Iskalbingas faktas: Laurinkui liudijant, kad nieko nezino apie CZV kalejimus, iskart islenda Paksas, kad ikastu JAV. Prisiminkim, kad Paksas buvo Kremliaus projektas ir isaiskintas bei nuimtas tik su CZV pagalba.
Tad islenda Grybauskaites Pakso tandemas, vykdant prokremliska politika ir valant nepatikusius kadrus. Ar Seime sikart bus kam organizuoti apkalta?

Šedbaras kartu su Vagnorium buvo išmesti iš tatos šoblos. Abu įkūrė savo partiją. Šedbaras buvo partijos pirmininko Vagnoriaus pavaduotoju. Dabar Šedbaras vėl koncervas, valdybos narys, sąrašiniu pateko į seimą, vadovauja teisės komitetui. O Dagys? O Degutienė? Visi laksto, o visumoje - viena vagių kodla.

Mečislovas Laurinkus visada buvo kiek baltesnė varna neokomunistų diplomatinių statytinių komandoje. Retas kuris politikas ar tarnybos vadovas būtų išdrįsęs taip atvirai prakalbėti apie prezidento R.Pakso aplinką ir patį prezidentą iš Seimo tribūnos. Pamenu, net Č.Juršėnas muistėsi tada pirmininkaujančiojo Seime kėdėje ir bandė perklausti ar tikrai VSD vadovas būtinai nori kalbėti? Jautė "Česiūnės štabas" kuo tai gali pakvipti. Sunku spręsti apie visas diplomatines Lietuvos tarnybas ir jų vadovaujančius diplomatus. Gali būti jų tarpe net ir padorių, savo darbą sąžiningai atliekančių asmenų. Manau, kad būtant M.Laurinkus buvo vienas iš tų, kuriais labiausiai galima pasitikėti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė matyt labiau patikėjo prezidento R.Pakso versija, o ne M.Laurinkaus paaiškinimais. Žinoma, kad Kremliui gali būti labai skaudu, kad jų žinybos galėjo nepastebėti kokios nors CŽV operacijos jų panosėje. Gal Lietuva buvo laikoma labai gerai jų prižiūrima erdve ir net nesitikėjo, kad gali kai kas paaiškėti net po penkių metų. Žinoma, jei tos žinios taip pat nėra sukurptos "kremlininių" gudručių. Prisiminkime, kaip Maskva paleido "antį", kad AIDS virusas išsprūdo iš JAV karinių lobaratorijų. Tada tai padarė per vieną Indijos laikraštpalaikį ir nedelsiant jo tekstą išplatino ne tik pas save Rusijoje, bet ir visame Pasaulyje. Ta afera vėliau buvo atskleista, tačiau blogas kvapas dar ilgokai sklaidėsi.

Skiriant Povilą Malakauską į VSD direktorius, "už" balsavo LSDP ir LiCs frakcijos. Kitų frakcijų nariai balasavo "laisvai". Dabar TT ir Darbo partija gula ant bėgių, kad P.Malakausko neatleisti. Situacija - labiau negu keista. Nemažą to keistumo dalį sudaro ir D.Grybauskaitės sprendimas. Šiaip jau prezidentė turėjo teisę pasikviesti M.Laurinkų pokalbiui ir tik tada apsispręsti, kaip elgtis. Daromas skubotas sprendimas labiau tenkina R.Paksą ir, manau, kitas Kremliaus interesus atstovaujančias jėgas. R.Paksas pajuto satisfakcijos galimybę, o kaip paaiškinti tokį jo džiūgavimą Gruzijai? - net sunku pasakyti. Tikėkimės, kad bent jau Kikališvilio nėra Lietuvoje, kuris panorėtų grįžusį Mečislovą "apkabinti".

Mečislovas Laurinkus visada buvo kiek baltesnė varna neokomunistų diplomatinių statytinių komandoje. Retas kuris politikas ar tarnybos vadovas būtų išdrįsęs taip atvirai prakalbėti apie prezidento R.Pakso aplinką ir patį prezidentą iš Seimo tribūnos. Pamenu, net Č.Juršėnas muistėsi tada pirmininkaujančiojo Seime kėdėje ir bandė perklausti ar tikrai VSD vadovas būtinai nori kalbėti? Jautė "Česiūnės štabas" kuo tai gali pakvipti. Sunku spręsti apie visas diplomatines Lietuvos tarnybas ir jų vadovaujančius diplomatus. Gali būti jų tarpe net ir padorių, savo darbą sąžiningai atliekančių asmenų. Manau, kad būtant M.Laurinkus buvo vienas iš tų, kuriais labiausiai galima pasitikėti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė matyt labiau patikėjo prezidento R.Pakso versija, o ne M.Laurinkaus paaiškinimais. Žinoma, kad Kremliui gali būti labai skaudu, kad jų žinybos galėjo nepastebėti kokios nors CŽV operacijos jų panosėje. Gal Lietuva buvo laikoma labai gerai jų prižiūrima erdve ir net nesitikėjo, kad gali kai kas paaiškėti net po penkių metų. Žinoma, jei tos žinios taip pat nėra sukurptos "kremlininių" gudručių. Prisiminkime, kaip Maskva paleido "antį", kad AIDS virusas išsprūdo iš JAV karinių lobaratorijų. Tada tai padarė per vieną Indijos laikraštpalaikį ir nedelsiant jo tekstą išplatino ne tik pas save Rusijoje, bet ir visame Pasaulyje. Ta afera vėliau buvo atskleista, tačiau blogas kvapas dar ilgokai sklaidėsi.

Skiriant Povilą Malakauską į VSD direktorius, "už" balsavo LSDP ir LiCs frakcijos. Kitų frakcijų nariai balasavo "laisvai". Dabar TT ir Darbo partija gula ant bėgių, kad P.Malakausko neatleisti. Situacija - labiau negu keista. Nemažą to keistumo dalį sudaro ir D.Grybauskaitės sprendimas. Šiaip jau prezidentė turėjo teisę pasikviesti M.Laurinkų pokalbiui ir tik tada apsispręsti, kaip elgtis. Daromas skubotas sprendimas labiau tenkina R.Paksą ir, manau, kitas Kremliaus interesus atstovaujančias jėgas. R.Paksas pajuto satisfakcijos galimybę, o kaip paaiškinti tokį jo džiūgavimą Gruzijai? - net sunku pasakyti. Tikėkimės, kad bent jau Kikališvilio nėra Lietuvoje, kuris panorėtų grįžusį Mečislovą "apkabinti".

Mečislovas Laurinkus visada buvo kiek baltesnė varna neokomunistų diplomatinių statytinių komandoje. Retas kuris politikas ar tarnybos vadovas būtų išdrįsęs taip atvirai prakalbėti apie prezidento R.Pakso aplinką ir patį prezidentą iš Seimo tribūnos. Pamenu, net Č.Juršėnas muistėsi tada pirmininkaujančiojo Seime kėdėje ir bandė perklausti ar tikrai VSD vadovas būtinai nori kalbėti? Jautė "Česiūnės štabas" kuo tai gali pakvipti. Sunku spręsti apie visas diplomatines Lietuvos tarnybas ir jų vadovaujančius diplomatus. Gali būti jų tarpe net ir padorių, savo darbą sąžiningai atliekančių asmenų. Manau, kad būtant M.Laurinkus buvo vienas iš tų, kuriais labiausiai galima pasitikėti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė matyt labiau patikėjo prezidento R.Pakso versija, o ne M.Laurinkaus paaiškinimais. Žinoma, kad Kremliui gali būti labai skaudu, kad jų žinybos galėjo nepastebėti kokios nors CŽV operacijos jų panosėje. Gal Lietuva buvo laikoma labai gerai jų prižiūrima erdve ir net nesitikėjo, kad gali kai kas paaiškėti net po penkių metų. Žinoma, jei tos žinios taip pat nėra sukurptos "kremlininių" gudručių. Prisiminkime, kaip Maskva paleido "antį", kad AIDS virusas išsprūdo iš JAV karinių lobaratorijų. Tada tai padarė per vieną Indijos laikraštpalaikį ir nedelsiant jo tekstą išplatino ne tik pas save Rusijoje, bet ir visame Pasaulyje. Ta afera vėliau buvo atskleista, tačiau blogas kvapas dar ilgokai sklaidėsi.

Skiriant Povilą Malakauską į VSD direktorius, "už" balsavo LSDP ir LiCs frakcijos. Kitų frakcijų nariai balasavo "laisvai". Dabar TT ir Darbo partija gula ant bėgių, kad P.Malakausko neatleisti. Situacija - labiau negu keista. Nemažą to keistumo dalį sudaro ir D.Grybauskaitės sprendimas. Šiaip jau prezidentė turėjo teisę pasikviesti M.Laurinkų pokalbiui ir tik tada apsispręsti, kaip elgtis. Daromas skubotas sprendimas labiau tenkina R.Paksą ir, manau, kitas Kremliaus interesus atstovaujančias jėgas. R.Paksas pajuto satisfakcijos galimybę, o kaip paaiškinti tokį jo džiūgavimą Gruzijai? - net sunku pasakyti. Tikėkimės, kad bent jau Kikališvilio nėra Lietuvoje, kuris panorėtų grįžusį Mečislovą "apkabinti".

Sumanūs siuvėjai kelis kartus pamatuoja ir tik tada kerpa... Kitau atveju medžiagos švarkui gali užtekti ne tėvui, o tik jo vaikui....

Ir dar. Tai, kas, mano supratimu, svarbiausia. Pasaulyje beveik kiekvieną savaitę nuo teroristų žūsta šimtai nekaltų asmenų. Reikia apsispręsti ir Lietuvai, kurioje ji pusėje? Tų savižudžių sprogdintojų, minų dėliotojų ir jų įkvėpėjų pusėje ar esame su tomis jėgomis, kurios kovoja sudėtingą karą prieš terorizmą? Tai yra su savo koalicijos NATO ir ES partneriais. Kai tokį atsakymą turėsime tvirtą ir aišku, tai "Antavilių problema", jei tokia iš viso egzistavo, gali pasirodyti, palyginus, tik niekinė sumaištis, labiau naudinga Rytų šalies imperialistinėms jėgoms, o ne Lietuvai. Susidaro toks įspūdis, kad mokomės labai lėtai ir gan vangiai...

Mečislovas Laurinkus visada buvo kiek baltesnė varna neokomunistų diplomatinių statytinių komandoje. Retas kuris politikas ar tarnybos vadovas būtų išdrįsęs taip atvirai prakalbėti apie prezidento R.Pakso aplinką ir patį prezidentą iš Seimo tribūnos. Pamenu, net Č.Juršėnas muistėsi tada pirmininkaujančiojo Seime kėdėje ir bandė perklausti ar tikrai VSD vadovas būtinai nori kalbėti? Jautė "Česiūnės štabas" kuo tai gali pakvipti. Sunku spręsti apie visas diplomatines Lietuvos tarnybas ir jų vadovaujančius diplomatus. Gali būti jų tarpe net ir padorių, savo darbą sąžiningai atliekančių asmenų. Manau, kad būtant M.Laurinkus buvo vienas iš tų, kuriais labiausiai galima pasitikėti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė matyt labiau patikėjo prezidento R.Pakso versija, o ne M.Laurinkaus paaiškinimais. Žinoma, kad Kremliui gali būti labai skaudu, kad jų žinybos galėjo nepastebėti kokios nors CŽV operacijos jų panosėje. Gal Lietuva buvo laikoma labai gerai jų prižiūrima erdve ir net nesitikėjo, kad gali kai kas paaiškėti net po penkių metų. Žinoma, jei tos žinios taip pat nėra sukurptos "kremlininių" gudručių. Prisiminkime, kaip Maskva paleido "antį", kad AIDS virusas išsprūdo iš JAV karinių lobaratorijų. Tada tai padarė per vieną Indijos laikraštpalaikį ir nedelsiant jo tekstą išplatino ne tik pas save Rusijoje, bet ir visame Pasaulyje. Ta afera vėliau buvo atskleista, tačiau blogas kvapas dar ilgokai sklaidėsi.

Skiriant Povilą Malakauską į VSD direktorius, "už" balsavo LSDP ir LiCs frakcijos. Kitų frakcijų nariai balasavo "laisvai". Dabar TT ir Darbo partija gula ant bėgių, kad P.Malakausko neatleisti. Situacija - labiau negu keista. Nemažą to keistumo dalį sudaro ir D.Grybauskaitės sprendimas. Šiaip jau prezidentė turėjo teisę pasikviesti M.Laurinkų pokalbiui ir tik tada apsispręsti, kaip elgtis. Daromas skubotas sprendimas labiau tenkina R.Paksą ir, manau, kitas Kremliaus interesus atstovaujančias jėgas. R.Paksas pajuto satisfakcijos galimybę, o kaip paaiškinti tokį jo džiūgavimą Gruzijai? - net sunku pasakyti. Tikėkimės, kad bent jau Kikališvilio nėra Lietuvoje, kuris panorėtų grįžusį Mečislovą "apkabinti".

Sumanūs siuvėjai kelis kartus pamatuoja ir tik tada kerpa... Kitau atveju medžiagos švarkui gali užtekti ne tėvui, o tik jo vaikui....

Ir dar. Tai, kas, mano supratimu, svarbiausia. Pasaulyje beveik kiekvieną savaitę nuo teroristų žūsta šimtai nekaltų asmenų. Reikia apsispręsti ir Lietuvai, kurioje ji pusėje? Tų savižudžių sprogdintojų, minų dėliotojų ir jų įkvėpėjų pusėje ar esame su tomis jėgomis, kurios kovoja sudėtingą karą prieš terorizmą? Tai yra su savo koalicijos NATO ir ES partneriais. Kai tokį atsakymą turėsime tvirtą ir aišku, tai "Antavilių problema", jei tokia iš viso egzistavo, gali pasirodyti, palyginus, tik niekinė sumaištis, labiau naudinga Rytų šalies imperialistinėms jėgoms, o ne Lietuvai. Susidaro toks įspūdis, kad mokomės labai lėtai ir gan vangiai...

1993m.M.Laurinkus buvo TS pirmininko pavaduotoju.1996-2000m. kadenciją Seime atstovavo TS.Ar aiškiai atsakiau? Aiškiau nebūna.Tik kokio velnio jį ten priėmė...Rimtoms partijoms perbėgėlių nereikia( ir konformistų).

Jau ne pirmą kartą premjeras Andrius Kubilius ir visas Vyriausybės kabinetas ir netgi Seimas prezidentės Dalios Grybauskaitės yra stumiamas į kampą. Seimo daugumai bei jos suformuotai Vyriausybei tenka apsispręsti ar stoti prieš prezidentės išankstines nuorodas ir jų nevykdyti, taip sukonfliktuojant su šalies vadove, ar ieškoti kompromisų, kaip prezidentės įnoriams nusileisti, kaip sakoma, " dėl šventos ramybės" . Tokią situaciją mes matome nuolat ir dėl to kyla abejonių ar Lietuva iš tikrųjų yra paralamentinė ar prezidentinė respublika. LR Konstitucijos visos Lietuvos valdžios surašytos į vieną eilutę: " Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė. Teismas." (iš 5 str.) Kituose Konstitucijos skyriuose yra nurodytos konkrečios kiekvienos valdžios teisės ir jų tarpusavyje suderinimo būtinybė. Kadangi, kaip teigia ir konstitucijos tesės ekspertas, profesorius J.Žilys, LR Prezidentas tik " Vyriausybės teikimu SKIRIA ir ATŠAUKIA LR diplomatinius atstovus užsienio valstybėse..." (iš 84 str.3p.), tai kitaip ir būti negalės. Be to toks sprendimas, nežiūrint Vyriausybės teikimo ar neteikimo, dar privalo būti pasirašytas ir Ministro pirmininko arba atitinkamo ministro. Šiuo atveju, pagal veiklos sritį tai galėtų būti URM ministras. Seimo pritarimo tokio pobūdžio sprendimui nereikia. Tad, kaip matome, ir šį kartą prezidentė D.Grybauskaitė " vežimą stato prieš arklį" ir liepia jį stumti.

Mane jau net nebestebina tai, kad šiam prezidentės D.Grybauskaitės veiksmui ploja ne tik R.Paksas ar koks V.Uspaskich, bet džiaugsmingai suklegėjo ir tie, gan žinomi komentatoriai, kurių lojalumu Lietuvos Nepriklausomybei ir joje kuriamai demokratijai niekaip neapkaltinsi. Kai sukyla tokios šešėlinės jėgos, tampa aišku, kam tokie siūlomi skuboti sprendimai yra naudingi.