*
Ligi pavasario
suguldžiau sėklas,
užmigdžiau žiedus
ir užspaudžiau
paskutinių daigų akis.

Sėdžiu dabar
ir galvoju:
kad tik užtektų žmonių
valgyti duonai,
kad tik užtektų žmonių
pavasarį,
kai atsibus sėklos.

Dieve duok,
kad atsimerkę žiedai
vėl mus matytų visus,
gražiai skubančius,
kad mūsų užtektų
kiekvienam
sugrįžusiam paukščiui.

M.Martinaitis, 1980 m.

buvo lemtingas...

Ir pjauna širdį tarsi dobilą...

Nerealiai skaudi netektis....

Žemai lenkiu galvą prisimindama Jus. Dabar klausausi pagal Jūsų eilėraštį sukurtos dainos ,, Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj", dainuojamos V. Kernagio. Abiejų išėjusiųjų kūrėjų atsisveikinimo...Išėjo dvasios milžinas , kaip S. Geda, Just. Marcinkevičius ... tokių jau nedaug beliko. Ar kas seks jų pėdsakais?