koncervatorius renkasi tik tremtiniai, pensininkai ir kvailas jaunimėlis, kuris neturi patirties

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį lankosi Prancūzijoje, kur pirmininkaus Europos Tarybos (ET) Parlamentinės asamblėjos sesijai.

Visa koncervatiniu vėžiu serganti žiniasklaida tapkinienės ir tapkinai,pumprickos,makaraitės ir urbonaitės,šurikai loja propaguoja konservantų elitą

Nieko nėra iš tų raudonųjų komunistėlių ,kažkoks senelių sambrūzdis
Ir ,,,,būsiu-nebūsiu ,,,,vilija

DĖDULĖS kgbinė TSKP -ir kos "komjaunuoliai" broileriniai...
"Dėl nesuvokiamų, – arba labai neįtikėtinų, – priežasčių trokštantys matyti pasaulį tik juodą ir baltą, jie yra versmė tos neapykantos, kuria nūn darosi madinga palydėti kitamintį: neapykantos, keliančios mums siaubą ir juoką, kai stebime žinias iš Rusijos, bet naudojama čia, vietoje, ji kelia kone orgazminį pakylėtumą, – kaip ir tai, kad esi „mokesčių mokėtojas“ arba, dar geriau, „darbo vietų kūrėjas“, tarsi sumokėtas mokestis arba sukurta darbo vieta (anuomet tai būtų priklausymas partinei organizacijai) būtų induligencija nuo idiotizmo ir bukumo.
„Gerbiamasis, susirinkite savo daiktus ir nešdinkitės iš šalies, nes čia žmonių, norinčių ramiai dirbti ir uždirbti šalis, ir čia ne vieta tokiems „vatnikams“ kaip jūs!”; „na ir puiku, kad žurnalistai išvilko į dienos šviesą tuos sukčius, bus jiems kaip grobstyti padorių žmonių pinigus!” ir t.t. Kažkur girdėta? Ne reikšmė – intonacija? Taip. Sovietiniuose socrealizmo romanuose panašiu stiliumi smerkiami penkmečio plano neįstengiantys įvykdyti kolūkiečiai, demaskuojami liaudies priešai. Taip grubiai, bet drauge ir patetiškai, tarybiniuose filmuose būdavo užgniaužiama net menkiausia abejonė darbo ar rutinos prasmingumu.
Būtent jie (plačiau žvelgiant – mes patys) atsakingi už situaciją, kad šiandieną didžiausias mūsų šalies, mūsų visuomenės priešas yra – ne, ne Putino Rusija, netgi ne susipriešinimas, kurį iš dalies (bet tik iš dalies) lemia ir didelis atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausia uždirbančių, išsilavinimo skirtumai, gyvenamoji vieta ir t.t., o tai, ko kitu atveju, naujųjų laikų komjaunuoliams neišprievartavus žodžių reikšmių ir nepritaikius jų naujai / senai ideologijai, iš principo būtume galėję siekti – patriotizmas, skaidrumas, tiesa etc.
Naujųjų laikų komjaunuolių pilna kiekvienoje kasdienybės srityje, be jų neįmanoma įsivaizduoti viešojo gyvenimo apskritai, nes viešasis gyvenimas nūdieną paradoksaliu būdu ėmė reikšti tik tai, kas lozungiška, rėksminga, vienapusiška, pragmatiškai įtaikinga – kitaip sakant tai, ką natūraliai suvokiame kaip „komjaunuoliška“.''

Oi,oi,oi
Nesuprantama ,kas galėtų balsuoti už beviltiškai nusenusius komunistus
Tai ,kad ten nieko jie neturi rimtesnio
Dvi lojančios be perstojo ant konservatorių, bobutės Vilija ir Rasa
Aaaai dar diedukas auksinių šaukštų specialistas Olekas
Teistas ,apsimelavęs paluckas ir viskas

Kaip putoja,širsta,rypauja,verkia konservatų komentatoriai,ubagai fanatikai,kaip jiems skauda,kai jų mylimą arkliadantę lazdavoja....

''Konservatoriai yra ne kartą pasakę, kad Rusijos grėsmės tema yra jų straipsnių prekinis ženklas, nes atneša daugiausiai klikų (paspaudimų – red. pastaba). Kadangi ketvirtį amžiaus Vytauto Landsbergio „sėta Rusijos grėsmės nuojautos sėkla pagaliau sudygo“, tai dabar raškomi vaisiai – konservatoriai yra niekada nepavargstantis ir nuolat budintis virtualaus karo su Rusija frontas, kurio tikslas – kaip galima greičiau pradėti realų karą.
Ne paslaptis, kad konservatoriais save vadinantys asmenys yra beveik visų Lietuvos valstybinių ir nepriklausomų žiniasklaidos priemonių pagrindiniai veidai. Populiarumą jiems garantuoja leftistinės lervos, mėšlinės musės, kolorado vabalai ir kitokie konservatorių įvardinti gyviai, kuriuos, pasak konservatorių, Rusijos grėsmės tema sutraukia kaip lipnus musgaudis.
Tačiau nors konservatorių populiarumas priklauso nuo tų tūkstančių gyvių, mintančių dvėseliena, mėšlu ir bulvių lapais, konservatoriai jų labai labai nemėgsta. Ronaldo Reigano vardą, JAV vėliavą kaip savo atpažinimo ženklą pristatantys ir pagrindines politikos pamokas nuo 1990-ųjų iš Amerikos respublikonų besimokantys konservatoriai su savo populiarintojais bendrauja slavišku stiliumi, kuris nė iš tolo neprimena nei amerikiečių, nei jų garbingo prezidento, nei respublikonų.
-- Na, nebent truputį Donaldą Trampą, kurį konservatoriai labai gerbia kaip respublikonų atstovą.
Po kiekvieno lervos, musės ar vabalo pasisakymo, konservatoriai jiems atsako savąja leksika ir ypatinga maniera, kuri turėtų būti žymima ne tik TS-LKD, bet ir N-18. Negalime nepacituoti gramanauskų:
-- „Vatnikui obydna, nes save atpažino. Juokas iš tų vatnikų. Kaip besimaskuotų – vis tiek py da ras tas lenda“;
--- „Pažiūrėk įdėmiai į savo kaimietišką jabalnyką ir eik na ch uj iš čia, šunie jo ba nas“;
-„Tas ujobyščė yra su pis ta vata, penktoji kolona. Tu jo draugas. Eik į žopą, pokalbis baigtas“

Kaip tą Verygą reklamuoja pas skrebutį, karabasiuks apsiputojęs ,ir ką...arba Rūtka su širšike tą Remygutįbendrai,gerai,tas tegu,tinka , pasėdės opozicijoj, lai lai ,supratom,ką širšikė papasakojo,ką jos protuks išvedė...

Šliauž,ropos,klibikčios, mataruos į rinkimus nors sirgs ar seilės jiems tekės,bėgs balsuot už savo motušę šmikytę,kuri garantuoja jiems gerbūvį,išsipūtusias kišenes ir žandus