Siūloma panaikinti Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatą, numatančią atsakomybę už sistemingą raginimą ar kurstymą emigruoti Lietuvos Respublikos piliečius į užsienį.
Tokią Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Petras Auštrevičius.
Pasak parlamentaro, ši nuostata praktikoje neveikia, bet vis tiek netiesiogiai riboja asmenų teises ir laisves.
1992 metais Administracinių teisės pažeidimų kodekse buvo įtvirtinta teisės norma, kuri numato atsakomybę už sistemingą raginimą arba kurstymą žodžiu, raštu arba kitokiu būdu Lietuvos Respublikos piliečius emigruoti į užsienį. Ši teisės norma su vėlesniais pakeitimais galioja ir dabar.
"Akivaizdu, kad minėta norma nė karto nebuvo taikyta teisminėje praktikoje, nuo 1992 metų nebuvo viešai minėtas nė vienas atvejis, kad asmeniui būtų taikoma atsakomybė pagal šį ATPK straipsnį. Vis dėlto šios įstatymo normos ignoruoti negalima, todėl asmenys, ragindami emigruoti jaunus žmones studijuoti užsienyje arba pasakodami apie geras gyvenimo sąlygas užsienio valstybėse, turi būti atsargūs. Kadangi minėta norma nė karto nebuvo plačiau nagrinėjama teisminėje praktikoje, nėra ir šios normos išaiškinimo, t. y. nėra nubrėžta riba, kada pasakojimas apie gerą gyvenimą užsienyje gali būti traktuojamas kaip raginimas ar kurstymas emigruoti", - sako P. Auštrevičius.
Jis pažymi, kad laisvas asmenų judėjimas yra viena iš kertinių Europos Sąjungos laisvių, sudarančių Europos bendrosios rinkos pagrindą. Ši teisė ne tik suteikia galimybę laisvai keliauti ES teritorijoje, bet ir studijuoti, ieškoti darbo, dirbti savarankiškai ar samdomąjį darbą.
Todėl, anot P. Auštrevičiaus, ATPK numatyta atsakomybė už raginimą ar kurstymą emigruoti netiesiogiai gali būti suprantama kaip ribojanti asmenų teisę judėti, taip pat kaip ribojanti asmens saviraiškos laisvę.
