Tokio rinkėjų aktyvumo šiuolaikinėje Lenkijoje nėra buvę. Septyni iš dešimties lenkų ėjo prie balsadėžių ir rinko dvejų rūmų šalies parlamentą – Senatą ir Seimą.
„Iš tiesų, čia buvo sensacija. Nes buvo net tokių prognozių, kad dėl nepasitenkinimo, dėl nusivylimo dalis lenkų liks namuose, o įvyko visiškai atvirkščiai“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andrzej Pukszto.
Didžiausia intriga, ar liks valdžioje dabartiniai valdantieji, gal valdžios vairą perims opozicija?
Opozicionierių „Piliečių platfromos“ štabe tvyro apsikabinimai ir džiaugsmas, mat sekmadienio rinkėjų apklausa rodo, kad parlamente daugumą turėtų sudaryti trys opozicinės jėgos – minėtoji „Piliečių platforma“, „Trečiasis kelias“ ir „Naujoji kairė“.
„Tas opozicijos laimėjimas gal nėra triuškinantis, bet vis tiek, ko gero, pagrindinis tikslas yra pasiektas – kad pasikeistų Vyriausybės politinė jėga ir orientacija“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andrzej Pukszto.
„Teisė ir teisingumas“ rankų dar nenuleidžia – tikisi, kad partijai priklausantis prezidentas Andrzejus Duda valdančiąją koaliciją kvies formuoti saviškius. Neatmestinas variantas, kad skaičiuojant balsus „Teisė ir teisingumas“ gali užsitikrinti daugiau mandatų. Įmanoma, kad konservatyvieji politikai ieškos būdų, kaip iš opozicinių jėgų pervilioti dalį politikų.
„Teisė ir teisingumas“ gali pervilioti dalį, bet ne visus. Yra tokia valstiečių partija „Trečiajame kelyje“, nors ji labai proeuropietiška, bet vis tiek „Teisė ir teisingumas“ gali juos gundyti“, – tvirtina Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andrzej Pukszto.
Oficialiai Lenkijos rinkimų komisija suskaičiavo per 60 procentų balsų. Kol kas didelių nuokrypių nuo vadinamojo „eksitpolo“ rezultatų nėra. Tačiau kol nesuskaičiuoti visi rinkimų balsai, užtikrintai kalbėti apie pokyčius Lenkijos valdžioje dar per anksti.
„Žinot, kaip krepšinyje, kaip ir futbole: kol nesibaigė rungtynės, dar kiekvienas laimėjimas ir pralaimėjimas yra įmanomas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andrzej Pukszto.
O opozicijos pergalės skonis nebūtų toks saldus. Mat prezidento poste toliau lieka „Teisės ir teisingumo“ atstovas Duda, ir atmesti jo veto paprastos daugumos neužteks.
„Tai tas sugyvenimas su prezidentu bus, ko gero, tikrai nelengvas. Ir Andrzejus Duda daug kur norės vetuot tuos sprendimus“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andrzej Pukszto.
„Kad ir kokia Vyriausybė bus, tęsime strateginę partnerystę ir dirbsime kartu“, – tvirtina užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Reikia daryti privaloma balsavima, ar nors iteisinti internetini, - kiek jau metu stumdosi su tuo balsavimu?
Est jau beveik 12 metu naudojasi ir nesiskundzia, nei ru nei by nei klr ju nepuola, skirtingai nei bergiu okupuota, - LIETUVA.
