Siūlo rinkti tiesiogiai
Seimo politikai siūlo, kad seniūnai būtų renkami ketveriems metams. Kaip ir per savivaldybių tarybų rinkimus, balsuoti galėtų Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai. Iniciatorių, t. y. Seimo konservatorių, nuomone, tokios Konstitucijos pataisos seniūnams ir seniūnijoms suteiktų konstitucinį statusą, garantuotų realią savivaldą ir renkamų pareigūnų atskaitomybę bendruomenėms. Taip pat siūloma nustatyti, kad seniūnijos turėtų savo biudžetą.
Tuo tarpu Vidaus reikalų ministerija Vyriausybei yra parengusi išvadą, kurioje prieštaraujama politikų ketinimams ir siūloma įstatymo projektui nepritarti. Ministerijos nuomone, seniūnas nėra savivaldybės viešojo administravimo subjektas, per kurį įgyvendinama savivaldos teisė.
„Esminės seniūnijų ir seniūnų funkcijos – organizuoti tinkamą viešųjų paslaugų teikimą gyvenamosios vietovės bendruomenei, o ne atstovauti bendruomenės interesams formuojant savarankišką politiką“, – teigiama ministerijos išvadose. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Seimo teikiamose pataisose lieka neaišku, koks bus išrinktų seniūnų statusas ir santykis su bendruomenės išrinkta savivaldybės taryba bei jos sudarytomis vykdomosiomis institucijomis.
Kita vertus, Vidaus reikalų ministerijos įstatymo projekto išvadose akcentuojama, kad savarankiškų biudžetų įteisinimas lemtų dviejų pakopų savivaldos modelio kūrimą, kuris „nepasiteisino ir buvo panaikintas 1995 metais“. Pernai Vyriausybė „blokavo“ panašų Seimo narių mėginimą tiesioginius seniūnų rinkimus įteisinti įstatymo pataisa.
Šiandien veikiantis Vietos savivaldos įstatymas teigia, kad seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Seniūnijų skaičių, kiekvienos seniūnijos pavadinimą, teritorijos ribas ir seniūnijai perduodamas juridinio asmens (savivaldybės administracijos) funkcijas sprendimu nustato savivaldybės taryba. Seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, kurį į pareigas, laimėjus konkursą, skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius.
Priešinasi ir seniūnai
Vytautas Judickas, Lietuvos seniūnų asociacijos viceprezidentas, Vilkaviškio rajono Pilviškių seniūnas, šias pareigas užimantis jau 21 metus, „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad ne tik jis asmeniškai, bet ir Seniūnų asociacija kategoriškai prieštarauja Seimo narių pateiktam įstatymo projektui.
„Reikia apsispręsti, kokią seniūniją norima matyti. Dabar žemiausia valdymo grandis yra savivaldybė. Jei norima, kad seniūnas būtų renkamas, tai seniūnija turi būti žemiausia valdymo grandis – su atskiru biudžetu, taryba. Įsivaizduokite kolūkį: renkamas ne tik pirmininkas, bet ir specialistai. To norima įstatymo projekte. Jei seniūnas bus renkamas, tai ir skyrių vedėjai turėtų būti renkami“, – argumentus, kodėl nereikėtų keisti konstitucijos, vardijo V.Judickas.
Pasak pašnekovo, politikai nori žmones apgaudinėti. „Ką tu žmogui gali pažadėti? Biudžeto neturi, nes jis bendras, savivaldybės. Jei kokį pinigėlį numeta, tu turi su juo suktis. Esi tik vykdytojas. Tai kam žmones mulkinti? Kiek teko su partijoms bendrauti, niekas nenori seniūnijos padaryti žemiausia valdymo grandimi, kaip sovietmečiu buvo apylinkės. Jei jau keisti Konstituciją, tai reikia apsispręsti, kas – savivaldybės ar seniūnijos – bus žemiausia valdymo grandis“, – sakė V.Judickas.
Mato daugiau demokratijos
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Povilas Urbšys „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad Konstitucijos keitimo projektas – tai viso labo politinis pokeris. „Prisiminkime: socialdemokratai pasiūlė merus rinkti tiesiogiai. Konservatoriai, matydami, kad jų politinė platforma susvyravo, pasiūlė tiesiogiai rinkti ir seniūnus. Tačiau tokiai iniciatyvai Seimo dauguma nepritarė. Dabar karuselė sukasi iš naujo, tik kita orbita“, – kalbėjo P.Urbšys.
Politikas sakė, kad įstatymo projektas komitete dar nebuvo svarstomas, laukiama Vyriausybės išvadų. Jis prisipažino negalintis prognozuoti, ar projektą svarstant komitete, jam bus pritarta: „Viskas priklausys nuo valdančiosios koalicijos atstovų komitete balsų.“
P.Urbšio, kuris taip pat pasirašęs įstatymo projektą dėl tiesioginių seniūnų rinkimų, nuomone, jei būtų pakeista tiek Konstitucija, tiek kiti savivaldą reglamentuojantys įstatymai, šalyje būtų daugiau demokratijos. „Šiandien žmonių renkamas seniūnaitis – tik demokratijos imitacija. Žmonių išrinktas seniūnas padės atkurti demokratiją, nes juo taps didžiausią autoritetą, o ne stiprų vietos politikų užnugarį turintis asmuo.“
