Jau gruodžio 22-ąją vykstant į bet kurią Europos Sąjungos (ES) šalį Lenkijos ir Latvijos pasienyje nereikės pateikti pareigūnams dokumentų. Nauja tvarka neišvengiamai palies dalį pasieniečių - jiems kyla grėsmė netekti darbo. Juolab kad neliks kelių dešimčių pasienio postų, į kuriuos investuota milijonai litų, rašo „Lietuvos žinios“.
Europos Parlamentas jau pritarė siūlymui išplėsti Šengeno erdvę - priimti į ją devynias naujas ES nares, tarp jų ir Lietuvą. Telieka sulaukti Europos Vadovų Tarybos palaiminimo, o ji ketina posėdžiauti gruodžio 12-13 dienomis.
Patikrinimo postai Lenkijos ir Latvijos pasienyje turėtų išnykti šių metų pabaigoje. Nuo tada juose niekas netikrins sieną kertančių asmenų dokumentų - iš vienos valstybės į kitą automobiliai galės važiuoti net nestabtelėdami. Taip pat ir krovininiai. Jų eilės Lenkijos ir Latvijos pasienyje keldavo didžiulį galvos skausmą įvairioms mūsų šalies institucijoms.
Be priežiūros neliks
Ne kartą reformuota Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Lazdijų rinktinė kiek ilgesnę kaip 100 kilometrų Lietuvos ir Lenkijos sieną saugo nuo to momento, kai iš čia pasitraukė sovietinė kariuomenė. Rinktinės dėmesio centre iki šiol buvo abu pagrindiniai šalies sausumos vartai į Europą - Lazdijų ir Kalvarijos sienos perėjos.
„Atvėrus sienas nuo šių metų pabaigos nė viename, nė kitame poste mūsų pareigūnai nebedirbs, nes nebus dokumentų patikros. Tačiau tai nereiškia, kad paliksime pasienį be priežiūros. Liks viena Kalvarijos užkarda, jos pareigūnai stebės situaciją pasienyje ir vykdys kitas užduotis“, - „Lietuvos žinioms“ sakė VSAT Lazdijų rinktinės vadas Vidas Mačaitis.
Pertvarkyti savo darbą pagal naujus reikalavimus rengiasi ir VSAT Šiaulių rinktinė. Pasak jos vado Vytauto Dabulskio, per ES vidaus sieną vykstančių asmenų ir transporto priemonių kontrolė supaprastinama, tačiau drauge plečiamas bendradarbiavimas su Latvijos sienos apsaugos, policijos ir muitinės tarnybomis - pereinama prie bendrų veiksmų planavimo ir koordinavimo. Tam turėtų praversti steigiami kontaktiniai punktai. Vienas jų nuo šių metų pradžios jau veikia Saločių ir Grenctalės poste.
Darbo bus visiems?
Tai, jog 209 Lazdijų rinktinės pareigūnams įteikti įspėjimai apie galimą atleidimą iš darbo, „Lietuvos žinioms“ patvirtino jos vadas. Pasak jo, kiek mažiau negu trečdalis visų rinktinės pareigūnų bus perkelti dirbti į kitas užkardas. Mat dabar Lazdijų rinktinė kontroliuoja ne tik Lietuvos ir Lenkijos sieną, bet ir dalį Baltarusijos, Rusijos Kaliningrado srities pasienio. Ten kaip tik stiprinama apsauga.
Panašiai kalbėjo ir VSAT Šiaulių rinktinės, kuri kontroliuoja daugiau kaip 600 kilometrų Lietuvos ir Latvijos sienos ruožą, vadas. Pasak V.Dabulskio, keletą metų naujų žmonių nebuvo priimama į darbą, todėl susidarė nemažai neužimtų etatų. Per reorganizaciją jie bus siūlomi tiems darbuotojams, kurių etatai naikinami.
Kainavo nemažai
Lietuvai prisidėjus prie Šengeno erdvės Latvijos pasienyje neliks beveik dviejų dešimčių pasienio postų, o Lenkijos pasienyje - dviejų, Lazdijų ir Kalvarijos. Į juos investuota ne viena dešimtis milijonų litų. Vien 30 hektarų užimantis Kalvarijos postas šalies biudžetui kainavo apie 40 mln. litų.
Kaip teigė VSAT Šiaulių rinktinės pareigūnai, panaikinus kontrolę prie valstybės sienos kur kas mažiau investicijų pareikalavę kilnojami ir stacionarūs kontrolės nameliai, taip pat tie, kurie turi radijo ryšio įrangą ir kurie nėra ant važiuojamosios kelio dalies, bus naudojami laikinos kontrolės atkūrimo atveju. Ant važiuojamosios kelio dalies stovinčius pastatus teks nugriauti, o kitas eismą ribojančias kliūtis - panaikinti.
Ūkinės veiklos perspektyva
Kad kai kurie milijonus kainavę statiniai pasienyje gali būti nugriauti, neneigė ir Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Šatkauskas. Tačiau jis aiškino, kad kalbėti apie milijoninių investicijų sulaukusių statinių pasienyje ateitį - per anksti.
„Tolesnis punktų pastatų ir infrastruktūros likimas priklausys nuo Vyriausybės sprendimo. Be to, parengtą koncepciją reikės derinti su kaimynėmis - Lenkija ir Latvija, kad vėliau nekiltų kokių nors nesusipratimų. Gali būti, jog kai kurie statiniai bus išnuomoti, kiti - parduoti, tam tikrą jų dalį teks nugriauti“, - kalbėjo R.Šatkauskas.
Pasak jo, Lietuvai tapus visateise Šengeno sutarties dalyve ir iš pasienio postų pasitraukus pasieniečiams, jų patalpos ir teritorijos praras pasienio kontrolės posto statusą. Jis riboja galimybę verstis kokia nors ūkine veikla. Vien dėl šios priežasties Kalvarijos poste iki šiol stovi nenaudojamos beveik tūkstančio kvadratinių metrų patalpos, kuriose iki 2004 metų gegužės dirbo muitininkai. „Mes jas saugome, o kai tik atsiras galimybė, ten galės būti plėtojama ūkinė veikla“, - aiškino R.Šatkauskas.
Kazys Kazakevičius
