Seimo narys, Darbo partijos atstovas Mečislovas Zasčiurinskas paragino Švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Setponavičių stiprinti užsienio kalbų mokymą mokyklose ir pabrėžė, kad šios problemos ignoravimas pavers lietuvius antrarūšiais Europos Sąjungoje.
"Nuoširdžiai sveikinu visus šalies mokinius ir mokytojus bei studentus su Rugsėjo 1-ąja. Linkiu visokeriopos sėkmės ir daug ištvermės bei kantrybės mokant ir mokantis. Tegul metai bus prasmingi ir įdomūs," – sakoma M. Zasčiurinsko pranešime.
Pasak M. Zasčiurinsko pabrėžti, kad šių savybių šiemet gali prireikti kiek daugiau, nes dabartinės valdžios politika, požiūris į švietimą ir nesibaigiantis šios srities reformavimas negali nevarginti. Dar daugiau – tai, anot Seimo nario, tampa ilgalaike socialine problema. Iki nesveiko lygio pabrangintos studijos, eilinį kartą nevykdomi valstybės pažadai mokytojams – tik dalis bėdų.
Keičiantis ministrams, anot M. Zasčiurinsko, nesikeičia požiūris į pačią švietimo paskirtį, nesusigaudoma laike ir erdvėje. Linkiu Švietimo ir mokslo ministerijai ir jos vadovui Gintarui Steponavičiui ištaisyti bent tai, kas nereikalauja papildomų pinigų. Tam reikia lašelio sveiko proto ir išminties. "Europos Sąjungos darbo rinkoje mūsų dabartiniai ir ateities abiturientai pasmerkiami būti atsilikėliais, nes užsienio kalbų mokymas Lietuvoje yra apgailėtinai apleistas. Privalomas yra tik anglų kalbos egzaminas, visiškai ignoruojant faktą, jog tik vieną kalbą mokantis ES darbo rinkos dalyvis visada turės prastesnes galimybes gauti gerai apmokamą darbą Europoje, nei Vokietijos ar Prancūzijos pilietis," – sako M. Zasčiurinskas.
Dabar rengiamos Užsienio kalbų mokymo strategijos projekte teigiama: "Lietuvos Europos Sąjungos politikos 2008–2013 metų strateginės kryptys nurodo siekti, kad kuo daugiau Lietuvos valstybės tarnautojų, dalyvaujančių ES sprendimų priėmimo procese, gerai mokėtų bent dvi oficialias ES kalbas. Šiame dokumente taip pat numatoma remti ES kalbų politiką ir skatinti kitų ES kalbų mokymą siekiant, kad moksleiviai, baigę vidurinio ugdymo programą, gerai suprastų ir lengvai kalbėtų bent viena kitos ES valstybės narės kalba".
Tai reiškia, kad ir toliau bus laikomasi absurdiškos pozicijos – "angliškai moki ir to užtenka". Tokia pozicija iš esmės klaidinga ir turės tragiškų socialinių padarinių.
"Linkiu ir, rugsėjo 1-osios proga, sufleruoju – kol svarstysite tas svarbias strategijas, tiesiog padarykite paprastus dalykus:
Pirma – privalomais bent dviejų ES šalių kalbų egzaminus. Tai labai paprasta.
Antras paprastas dalykas – pritaikykite sveiko proto kriterijų mokymo planams. 3-4 klasės gimnazistų neverskite rinktis meninių, muzikinių ir dizaineriškų pamokų. Nejaugi, padarius šias disciplinas privalomai pasirenkamosiomis ketinama visus paversti čiurlioniais ar pavaročiais? Trečias paprastas dalykas - "technologijoms" (sovietmečiu vadintoms "darbais") neskirkite 2 privalomų savaitinių valandų paskutinėse gimnazijos klasėse. "Paaukokite" bent po vieną sutaupytą valandą antrai užsienio kalbai, kurios rinktis dabar neprivaloma visai. Strategija tuomet pasirašys greičiau ir galės būti trumpesnė, o mokyklas baigę lietuviai galės Europoje būti ne vien juodadarbiais," – pataria ministrui M. Zasčiurinskas.
