„Tęsime darbą (...) buvom sutarę, kad pradžioje išklausome įvairių institucijų. Tai dar liko išklausyti IŽA, taip pat mūsų (Seimo – BNS) tyrimų departamento medžiagos pristatymą, kaip yra kituose kraštuose (...), STT informaciją. Norėtume girdėti ir Žurnalistų draugijos (LŽD) nuomonę, jeigu jie norėtų pristatyti“, – praėjusiame posėdyje teigė grupės vadovas, Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Tačiau šios organizacijos valdybos pirmininkė Gražina Viktorija Petrošienė BNS nurodė, jog draugijos atstovai posėdyje dalyvauti neketina.
„Niekas su mumis nederino, kad reikia tokį pranešimą paruošti, mes pamatėme darbotvarkėje. Nusiuntėme pranešimą, kad nedalyvausime“, – sakė ji.
BNS rašė, jog praėjusią savaitę Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai paskelbė toliau nedalyvausiantys darbo grupės veikloje, jei į jos sudėtį nebus įtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos.
Taryba praėjusią savaitę paragino į darbo grupę įtraukti po vieną Žurnalistų sąjungos, LŽD, LRT iniciatyvinės grupės, akademinės institucijos, regioninės žiniasklaidos bei Žurnalistų profesionalų, IŽA ir Kultūros periodinių leidinių asociacijos atstovą.
Darbo grupėje nėra trijų iš minėtų – LŽD, akademinės institucijos bei Kultūros periodinių leidinių asociacijos atstovų.
Šį klausimą apsvarstė trečiadienį susirinkusi Seimo valdyba. Ji atsisakė praplėsti darbo grupę.
Todėl, pasak Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkės Birutės Davidonytės, dviejų organizacijų atstovai toliau nedalyvaus posėdžiuose.
Iš politikų, be pirmininkaujančio J. Oleko, darbo grupėje dar yra šeši valdantieji, keturi opozicijos atstovai ir vienas Mišrios Seimo narių grupės politikas.
Pagal reglamentą, darbo grupė turės pateikti išvadas ir siūlymus dėl LRT valdysenos modelio bei jo teisinio reglamentavimo tobulinimo.
Jai siūloma įvertinti dabartinį reguliavimą, išanalizuoti nacionalinio transliuotojo valdymo, priežiūros ir atskaitomybės mechanizmus, įvertinti kitų valstybių patirtį, nustatyti galimas rizikas LRT nepriklausomumui, skaidrumui ir atskaitomybei, išanalizuoti įstaigos finansinių išteklių naudojimo teisinį reglamentavimą, skaidrumo ir efektyvumo užtikrinimo mechanizmus bei parengti siūlymus dėl teisės aktų pakeitimo.
Grupė savo išvadas ir siūlymus turi pateikti iki vasario 14 dienos, tačiau, kokia forma bus pasiūlyti LRT valdysenos pakeitimai, bus nuspręsta vėliau.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Lietuvos žurnalistų draugija viešai pristatoma kaip profesinė organizacija, ginanti žodžio laisvę. Tačiau jos valdybos sudėtis verčia klausti, ar ši laisvė nėra politiškai filtruota.
Valdyboje matome:
• Darių Chmieliauską, buvusį L R T tarybos narį iki 2020 metų, puikiai išmanantį L R T valdymo mechanizmus.
• Gintarą Markevičių, TS-LKD narį ir kandidatą į Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybą.
• Aurelijų Antaną Noruševičių, siejamą su aktyvia konservatoriaus Liudo Mažylio politine kampanija.
• Sofiją Daubaraitę, buvusią TS-LKD Seimo narę, iki šiol dalyvaujančią LŽD valdybos veikloje.
• Ruslaną Arutiunian, kurio politinė biografija taip pat susijusi su krikščionių demokratų ir vėliau TS-LKD linija.
• Virgilijų Kubilių, ilgametį valdybos narį, aktyvų kultūrinėje ir visuomeninėje erdvėje.
Klausimas ne apie vieną pavardę.
Klausimas apie visumą.
Ar normalu, kad organizacijoje, kuri kalba visų žurnalistų vardu, dominuoja viena politinė kryptis?
Kur dingsta kitų pasaulėžiūrų atstovai?
Kur dare patikrinimus valstybės kontrolė, ten velniava.
Manau jeigu valdantieji nepraskys ir padarys auditą KAMe ir ne tik,--- išgirsime labai įdomių sandorių, pono Kasčiūno padai svyla.
