Už tai numatantį Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą galutinėje stadijoje balsavo 95 parlamentarai, prieštaravo vienas ir 6 susilaikė.
Teigiama, jog šis draudimas užkirs kelią galimiems Europos Sąjungos (ES) sankcijų pažeidimams, o taip pat būtų užkardoma netiesioginė parama Maskvos ir Minsko režimams.
Kartu numatoma, jog Vyriausybės sprendimu būtų galima įšaldyti lėšas ir ekonominius išteklius bei taikyti sektorines ribojamąsias priemones, jeigu ES lygmeniu nustatytos sankcijos, kurios taikomos Rusijai ar Baltarusijai, būtų iš dalies arba visiškai nebetaikomos.
Įstatymo pakeitimai įsigalios nuo šių metų gegužės 3 d. ir galios iki 2027 m. gruodžio 31 d.
Tiesa, Vyriausybė galės siūlyti šį terminą pratęsti, tačiau turės tai padaryti likus mažiausiai 3 mėnesiams iki jo galiojimo pabaigos.
Priimant šį įstatymą taip pat buvo iš dalies pritarta parlamentaro Mindaugo Lingės siūlymui.
Projektas dėl to buvo papildytas sąlyga, kad Vyriausybė iki 2026 m. spalio 1 d. turi parengti ir Seimui pateikti įstatymų projektus, kuriuose būtų nustatyti ribojimai Baltarusijos fiziniams ir juridiniams asmenims įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT), esantį Lietuvos teritorijoje.
Vyriausybė taip pat iki to laiko turi parengti draudimą Rusijos ir Baltarusijos subjektams įsigyti NT šalia Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų ar karinių poligonų, tokiems įsigijimo sandoriams taikomą nacionalinio saugumo vertinimo mechanizmas ir numatyti šių ribojimų išimtis.
ELTA primena, kad Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas pirmąkart buvo priimtas 2023 m. balandžio mėnesį.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
