Segalovičienė: Lietuvoje trūksta valstybės politikos, skirtos mažinti senjorų vienišumą

Pensininkams trūksta lėšų, nes reikia skirti dėmesio maistui, papildams, elementariam išgyvenimui. Daug yra išsilavinusių, apsiskaičiusių ir nereikia tokių ale paskaitų, kai tik norima surinkti sėdinčių ir klausančių, o ateina užsidirbti kiti su seniai žinomomis tiesomis. Dažnai visuomenės sveikatos biuras taip pasinaudoja, gaudamas lėšas. O reikėtų tikros pagalbos: kad išvalytų langus, žiemą atneštų maisto, kai slidu ir svoris nešti sąnariams bei kaulams. Teisingai rašo, - kad pensininkai galėtų gyventi namuose, o ne prieglaudose. Taip pat miestuose reikia daugiau suoliukų, kad paėjus būtų galima pasėdėti. Juk visuomenė sensta.

Suomijoje kelis tūkstančius gyventojų turinčiuose miesteliuose yra keli komercinių bankų skyriai, keliasdešimt tūkstančių gyventų miestuose- keliolika komercinių bankų skyrių. Skaičiau, kad iš Kupiškio dėl bankiniųpaslaugų reikia važiuoti į Panevėžį, nes Kupiškyje nebėra nei vieno komercinio banko skyriaus. Manau, senjorams yra brangu taip toli važinėti. Su medicinos paslaugomis irgi panašiai- senjorams regionuose taip pat reikia gydymo paslaugų, bet sudėtingesnis gydymas kuo tuoliau, tuo labiau tolsta nuo senjorų- naikinami kai kurie autobusų maršrutai ( pav. Skuodas- Vilnius) ir pan....Nei Lietuvos prezidentas, nei Vyriausybė, nei Seimas šių problemų galimai nesiruošia spręsti?

Manau, trūksta valstybės politikos mažinti senjorų skurdą ir užkardyti galimą diskriminaciją dėl amžiaus . Mano nuomone, Vyriausybė kol kas nevykdo savo programos, nedidina pensijų už didesnį darbo stažą, nenumato atsakomybės didinimą už galimą diskriminaciją dėl amžiaus priimant į darbą, siūlant žymėti senjorų vairuojamus automobilius ar riboti vairuotojų amžių ir pan.

Kiekvienam reikia privalomai priskirti nemokamą plaštakę iš Sodų g.