Šiaulių savivaldybei sunkmetis, atrodo, baigėsi. Įvertinus valdininkų gaunamus atlyginimus, kurie viešai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje, matyti, kad algos keliamos. Atitinkamai kyla ir valdininkų gaunami priedai prie atlyginimų. Jie, pasirodo, skiriami ne už darbą, ne už nuopelnus, o tiesiog šiaip, už gražias akis.
Paradoksalu, kad bankroto riba jau seniai peržengta, biudžetas mažinamas, o valdžios vyrai turtėja. Skurstančios visuomenės nuomonės, kokių algų nusipelnė jų tarnai, niekas neklausia.
Biudžetininkai pasispaus tik gruodį
Finansų ministerijos duomenimis, 2011 metų kovo 31-ąją buvo praskolinta 41,6 proc. Šiaulių miesto biudžeto. Auditoriai nustatė, kad šiemet suplanuotos 163 mln. litų įplaukos net 35,9 proc. viršija pagal Metodikos įstatymą sudarytą prognozę, ir pripažino, kad tikrasis miesto biudžeto pajamų ir skolų santykis jau siekia net 84 proc. – bankroto riba seniai peržengta. Peržengtas ir skolinimosi limitas – savivaldybėms leidžiama 40 proc. riba.
Miesto biudžetinėms įstaigoms savivaldybės vadovai jau liepė apsikarpyti šių metų biudžetą dešimtadaliu, tačiau savęs nenuskriaudė – buvo padidinti valdininkų atlyginimai.
Rugpjūčio 25-ąją Šiaulių miesto taryba buvo priversta pakeisti biudžetą. Per pusmetį nesurinkus beveik 9 mln. litų pajamų, biudžeto pajamos buvo sumažintos 17 mln. litų – nuo 287 iki 266 milijonų. Išlaidos vis tiek liko didesnės už pajamas daugiau kaip 20 mln. litų.
Žinoma, buvo sudarytas ir mažinimų sąrašas – daugiau nei 20 punktų. 11,5 mln. litų sumažintos biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, nes jo nesurenkama daugiausia. O kaip surinks? Šiauliečiai juk valdininkų gaunamų algų dydžiu pasigirti negali.
Smogta ir per algas. Biudžetinių įstaigų darbuotojų lėšos užmokesčiui sumažintos daugiau nei 24 mln. litų. Tai reiškia, kad gruodį ir savivaldybės, ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojai negaus algų – tik avansus. Sausį jau bus patvirtintas naujas miesto biudžetas, tad ir algos bus patvirtintos naujos. Neilgai biudžetininkai pasispaus – vos paskutinį metų mėnesį, nors biudžetas perskirstytas rugpjūtį.
Savaitraščiui „Šiauliai plius“ pradėjus domėtis, kiek uždirba Šiaulių valdininkai, paaiškėjo, kad jų algos 2010 m. buvo sumažintos, tačiau šiemet padidintos. Jei pernai miesto meras vidutiniškai „popieriuje“ per mėnesį uždirbo 5248 Lt, tai šiemet net 400 litų daugiau – 5664 Lt.
Vicemerėms kažkodėl algos sumažėjo, tiesa, tik 50 litų. Pernai jos vidutiniškai uždirbo po 4368 Lt, šiemet – 4316 Lt.
Tačiau ne meras, miesto galva, pasirodo, gauna didžiausią algą. Administracijos direktorius ir net retai girdimas savivaldybės kontrolierius įvertinami dosniau. Administracijos direktorius pernai „popieriuje“ gavo 5698 Lt, šiemet – net 6020 Lt. Ne mažiau uždirba ir savivaldybės kontrolierius – pernai jis gavo 5641 Lt, šiemet – 5669 Lt.
Priedai – ne už konkrečius darbus
Merui Justinui Sartauskui ir vicemerėms Daivai Matonienei bei Danguolei Martinkienei priedai už papildomą darbą nemokami. Tačiau priedus gauna administracijos direktorius Vladas Damulevičius ir du jo pavaduotojai – Vaclovas Vingras ir Viktoras Strups.
Pradėjus domėtis, kiek ir už kokius konkrečius darbus administracija gauna priedus, kilo nemažai klausimų. Savivaldybės atstovė spaudai Jūratė Rauduvienė informavo, kad konkrečių pinigų sumų ji įvardyti negalinti, nes, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, visuomenė turi teisę gauti informaciją, tačiau ji turi būti teikiama apibendrintai.
J. Rauduvienė informavo, kad Tarybos sprendimu Vladui Damulevičiui yra mokamas 40 proc., o Vaclovui Vingrui ir Viktorui Strups – 25 proc. darbo užmokesčio priedas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.
Šiaulių rajone situacija šiek tiek kitokia. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriui Kęstučiui Lukšui skiriamas 30 proc. algos dydžio priedas, o pavaduotojui Gintautui Domarkui – 20 proc. Priedų dydį nustato Taryba. Rajono politikai kažkodėl savo administraciją „nuskriaudė“.
Politiniams vadovams priedų nėra, o administracijos vadovams priedai skirti nuolatiniai, mokami kas mėnesį prie atlyginimo ne už konkretų darbą, bet kaip Tarybos sprendime įvardyta: „už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą“.
Kokios gi pinigų sumos išmokėtos administracijai? Anot J. Rauduvienės, administracijos direktoriui mokėta nuo gegužės mėn., pavaduotojams – nuo birželio, nes jie vėliau pradėjo dirbti. Iš viso per gegužės, birželio, liepos mėn. jiems visiems „popieriuje“ išmokėta 11 964 Lt.
„Procentus parašiau, o atlyginimai visų yra vieši tinklalapyje www.siauliai.lt, skyrelyje „Veikla“. Taryboje, skiriant priedus, buvo komentuojama, jog tai papildomi darbai, renginiai po darbo valandų ir ne darbo dienomis“, – sakė J. Rauduvienė.
Neblogai dirbti administracijoje. Vaikštai po renginius ir dar algą už tai gauni... O jei nevaikštai, irgi gauni, nes priedas stabilus. Ir dar tokiu metu, kai prasiskolinusius Šiaulius dabar galima nusipirkti. Sumoki skolas ir esi Šiaulių savininkas. Tik kaži, ar savininkas tokias algas valdininkams mokėtų. Ar, pavyzdžiui, kokios nors įmonės vadovas, kai ši bankrutuoja, moka priedus prie algų savo darbuotojams? Ar net ne ties bankroto riba esančios, o pelningai dirbančios įmonės savininkas mokėtų stabilius priedus prie atlyginimo ne už nuveiktus darbus, išsėdėtus viršvalandžius, bet tiesiog šiaip – už potencialią galimybę, kad tuos viršvalandžius gali tekti dirbti?
Jei taip elgiasi, vadinasi, nebemato perspektyvos
„Rašiau ir į Prezidentūrą laiškus apie tai, kad priedai valdininkams neturi būti mokami. Ką reiškia formuluotė „už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą“? Ji tereiškia, kad nesvarbu, ar dirba, ar nedirba valdininkas, priedą jis vis tiek gauna. Gauna ir už nedarbą. Absurdas kažkoks“, – sako Tarybos narys ir verslininkas Artūras Visockas. Jo žiniomis, nuostatos dėl priedų „už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą“ nebeliks nuo 2013-ųjų. Kodėl ne nuo kitų? Matyt, valdininkams tokiam „smūgiui“ reikia poros metų pasirengti morališkai.
„Man gėda, kad mano miesto administracija pasitvirtino maksimalius priedus prie atlyginimų. Skyrių vedėjų atlyginimai „pritraukti“ prie didžiausių įmanomų. Ant tos „adatos“ jie ir sėdi, bijodami prarasti algą, pataikauja ir nereiškia savo nuomonės. Visi situaciją žino puikiai, ką reikėtų daryti – irgi žino puikiai, bet nedaro. Nes tik taip jie gali išlaikyti savo darbo vietą. Jie ne tik neturi laisvės veikti, bet jos jau ir nebenori. Tokia pozicija – baudžiauninko pozicija“, – sako A. Visockas.
Politikas atskleidžia, kad į jį buvo kreipęsis dabar savivaldybės administratoriaus pavaduotoju dirbantis Viktoras Strups, prašydamas palaikyti. „Pasakiau jam, kad jis dabar turi „auksinę“ progą atsisakyti priedo. Jis su tuo sutiko ir buvo nustebęs, kad priedas jam buvo paskirtas“, – sako pašnekovas.
A. Visockas teigia niekaip negalintis suprasti, kodėl Taryba, kurioje daug verslininkų, negeba kaip įmonių savininkai įvertinti miesto biudžeto. Juk kiekvienas individualiai, jei įmonei gresia bankrotas, priimtų tikrai ne tokius sprendimus, kokius priima būrys politikų.
„Verslininkas geba iš labai toli daryti sprendimus. Dar kovo mėnesį buvo galima patvirtinti sumažintą biudžetą. Jei „chebra“ taip elgiasi, reiškia, nebemato jokios perspektyvos“, – sako A. Visockas.
Politikas dabar itin daug savo laiko skiria tam, kad būtų sumažintos vadinamosios „kanceliarinės išmokos“ Tarybos nariams. A. Visocko nuomone, nerealu Tarybos nariui „pravažinėti“ 800 litų.
„Šiauliai – per mažas miestas tokias sumas „pravažinėti“. Norint tiek išleisti, reikia automobilyje gyventi ir neiti į darbą. Savo automobilį kaip Tarybos narys naudoju gal du procentus. Tarybos nariai turi patys įvertinti, kiek naudoja automobilį. Įmanoma kompensuoti ir pateikus kvitus. Su savo pinigais kiekvienas gali daryt ką nori, bet ne su žmonių pinigais“, – sako jis ir teigia sieksiantis, kad kompensacijos Tarybos nariams būtų ne 0,3 VDU (vidutinis darbo užmokestis), bet 0,1.
Priedai sunkmečiu būtini „vardan tos Lietuvos“?
Verslininkas ir politikas Vidmantas Japertas vadovauja įmonei, kuriai teko išgyventi sunkmetį, ir sako, kad vienintelio recepto, kaip elgtis – nėra. „Įmonės tikslas – išgyventi ir išlaikyti darbingą kolektyvą. Gali sumažinti algas tiek, kad neteksi žmonių, todėl susitinki ir kalbi su jais, ar susiveržti reikia diržus ir dirbti, ar išsimokėti maksimalias algas ir išsiskirstyti“, – sako jis.
Silpni kolektyvai, jo teigimu, subyra, bet vienareikšmiškai sakyti, kad išgelbės algų mažinimas, negalima. „Verslininkui paprasčiau – jis konkrečiai žino, kiek samdomam žmogui už kokį darbą gali skirti lėšų. Valstybės tarnyboje nėra galimybės įvertinti darbuotojo sukuriamos pridėtinės vertės, todėl valstybė nustačiusi žaidimo taisykles“, – sako V. Japertas aiškindamas, kad ir alga, ir priedai šalies savivaldybėse nustatyti pagal įstatymus. Jų Taryba pati nesusigalvojo.
„Vis dėlto man atrodo žmonių klaidinimas tai, kad rodoma gaunama alga, tačiau nerodomi sukuriami priedai, kompensacijos. Tai masiškai taikoma Lietuvoje. Versle yra susitarimai, o valstybės tarnyboje – priedai, nors jie ir vertinami kritiškai. Pasakyti valdininkui, kad jis gaus tarifinį atlyginimą ir turės dirbti vardan tos Lietuvos... Taip netoli tenueisim“, – komentuoja politikas.
Šiaulius išgelbės žurnalistai?
„Kokio dydžio kompensacijas gauna Tarybos nariai, aš nežinau, nes aš jomis nesinaudoju. Bet jei aš nesinaudoju, tai negaliu sakyti, kad ir jūs visi nebevalgykite“, – sako Tarybos narys Aidas Gedvilas. Jis mano, kad Taryboje esantys verslininkai Šiaulių neišgelbės, nes jų Taryboje per mažai.
Vis dėlto A. Gedvilas, pats būdamas verslininkas, vertindamas Savivaldybės administracijos direktoriui ir jo pavaduotojams mokamus priedus už neaišku kokį dirbamą darbą, sako savo įmonėje priedus mokėtų atsižvelgdamas į darbuotojų kompetenciją, užimtumą ir rezultatus.
„Valstybės įstaigose tai sudėtingiau sukontroliuoti, bet atsisakyti priedų – ne aukso vidurys. Žinau, kad vicemerė tiek užimta, kad namo negrįžta. O priedo negauna. Va čia problema, netvarkos daug“, – sako A. Gedvilas.
O kas tvarką turėtų įvesti? „Čia jūs daug galite padaryti. Aš jumis tikiu“, – atsakė politikas.
Oksana LAURUTYTĖ