Seime vėl pasigirdo siūlymų derėtis su ES, kad ši sutiktų leisti pratęsti draudimą užsieniečiams supirkinėti Lietuvą. Draudimas baigsis jau ateinančią gegužę, o lietuviška žemė dar nebaigta grąžinti tikriesiems savininkams.
Grėstų šalies saugumui
Seimo valstiečiai kreipėsi į Vyriausybę, kad ši inicijuotų derybas su ES dėl draudimo pirkti užsieniečiams žemę Lietuvoje pratęsimo. Stodami į ES išsiderėjome galimybę drausti svetimšaliams supirkinėti Lietuvą iki 2011-ųjų gegužės su galimybe draudimą pratęsti dar 3 metams.
Kaip vieną argumentų valstiečiai nurodo faktą, kad iki šiol nebaigta žemės reforma: kol žemė negrąžinta savininkams, tol ji negali būti pardavinėjama kitiems. Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, kaimiškose vietovėse žemė iki šiol negrąžinta beveik 3 proc. savininkų, o miestuose – net 32 proc. savininkų.
„Raginame derėtis, nes negali būti nesvarbu, jei Lietuvos žemė, miškai priklausys nebe lietuviams, o užsieniečiams. Be to, turime pasirūpinti Lietuvos ūkininkų likimu. Dabar Lietuvoje vidutinis ūkis - 15 ha, ES - 18 ha. Reikia bent jau pasivyti vidurkį, bet mūsų žemdirbiai dar yra ekonomiškai nepajėgūs pirkti Lietuvos žemes. Jei leis pirkti užsieniečiams, lietuviai nebus pajėgūs su jais konkuruoti“, - paaiškino parlamentarė Rima Baškienė.
Anot jos, džiugu, jog žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius taip pat pasisako už draudimo pratęsimą, tačiau jai kelia nerimą tai, kad Vyriausybė nevieninga. Štai susisiekimo ministras Eligijus Masiulis aiškina, esą tolesnis draudimas „pažeistų žemės savininkų, kurie nori parduoti savo turtą ir gauti tinkamą kainą, lūkesčius„. Tuo tarpu K.Starkevičiui „patikimiau, kai Lietuvos žemę valdo lietuviai“. Taip jam atrodo ramiau ir nacionalinio saugumo atžvilgiu.
Pavojus virsti ferma
Lietuvos žemės savininkų sąjungos pirmininkė Antanina Venckūnienė sako, kad būtina draudimą pratęsti bent jau iki 2018-ųjų - kol Lietuvos žemdirbiai bus panašaus finansinio pajėgumo kaip kolegos iš kitų ES valstybių.
„Per 3 metus ūkininkai neatsigaus: kataklizmai sumenkino pinigines galimybes, o bankai neskolina arba skolina su didžiulėmis palūkanomis. Todėl jie negali pirkti Lietuvos žemės, nors norėtų. Jei Lietuvos pilietis (ar jis būtų lietuvis, ar rusas, ar lenkas) pirktų Lietuvos žemę – tegul perka, nes jis pilietis. O užsienio piliečiams nėra ko brautis į Lietuvą“, - dėstė A.Venckūnienė.
Pašnekovė neabejoja dėl kelių dalykų, kurie atsitiktų, jei draudimas būtų panaikintas.
„Užsieniečiai elgtųsi Lietuvoje taip, kaip dabar elgiasi danai. Be to, tai labai pasunkintų žemės grąžinimo pabaigą. Dabar sako, kad žemės nėra. Tačiau neabejoju: kai bus leista pirkti užsieniečiams, jiems atsiras ir valstybinės žemės gabalų prie ežerų ir kitose panašiose vietose“, - neabejojo A.Venckūnienė.
Nėra saugiklių nuo spekuliacijos
Bronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas:
Draudimą pirkti užsieniečiams žemę Lietuvoje būtina pratęsti bent jau dėl to, kad Lietuvos ūkininkai dirba tik 20 proc. nuosavos žemės, o 80 proc. nuomojasi iš savininkų. Jei leidimas nebūtų pratęstas, daugumai ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių grėstų bankrotas. Ne nuomoti, o pirkti dabar jie negali, nes nuomos kaina maždaug 20 kartų mažesnė už pirkimo kainą. O kai nebebus draudimo užsieniečiams, dalies žemės lietuviai nebegalėtų dirbti. Be to, nėra saugiklių, kad užsieniečiai nepradės žemės supirkinėti spekuliaciniais tikslais ir ją išnuomoti daug brangiau nei dabar.
Danas NAGELĖ
