Kaip skelbia Latvijos ligų ir kontrolės prevencijos centras (SPKC), visi atvejai epidemiologiškai yra susiję, vienam vaikui prireikė gydymo ligoninėje. Visi kiti gydomi ambulatoriškai.
Protrūkį sieja su lietuvio vestu seminaru
Šalies portalo lsm.lv duomenimis, infekcijos protrūkio aplinkybės siejamos su prieš mėnesį Rygoje vykusiu renginiu, kurį vedė lietuvis, netradicinio požiūrio į mediciną šalininkas.
„Jis viešai atmeta šiuolaikinę mediciną, tvirtindamas, kad savo smegenų uždegimą išgydė minties jėga. Seminare dalyvavo apie keturiasdešimt žmonių, tarp jų – ir neskiepytas vaikas. Ten užsikrėtęs vaikas virusą nunešė į mokyklą, užkrėtė kelis neskiepytus klasiokus, o vėliau, skrydžio per Turkiją metu, – dar vieną keleivį iš Latvijos. Vienas vaikas buvo paguldytas į ligoninę“, – rašė Latvijos spauda.
Didelė tolesnio plitimo rizika
Kaip nurodė SPKC, buvo nustatyta daugiau nei 1000 kontaktų – žmonių, kurie taip pat galėjo užsikrėsti tymais. Tai apima tiek švietimo įstaigose nustatytus kontaktus, tiek asmenis už jų ribų: pacientų šeimas, viešus renginius, viešąjį ir tarptautinį transportą ir kt.
„Tolesnio infekcijos plitimo rizika, ypač tarp nevakcinuotų asmenų, vertinama kaip didelė. Be to, neįmanoma nustatyti visų kontaktų, ypač atsitiktinių kontaktų viešose vietose“, – skelbė institucija.
Išplatintame pranešime skelbiama, kad kontaktiniams asmenims teikiamos rekomendacijos, įskaitant nurodymus, ką daryti susirgus, įskaitant savarankišką izoliaciją.
„Bendrosios praktikos gydytojams perduodama informacija, reikalinga užsikrėtusių asmenų medicininei priežiūrai užtikrinti, įskaitant ligos simptomų stebėjimą, prireikus – laboratorinius tyrimus, taip pat skiepijimo būklės įvertinimą“, – skelbė centras.
Pirmas toks protrūkis nuo 2018 metų
Priduriama, kad, skirtingai nei keliose kitose Europos Sąjungos šalyse, Latvijoje padėtis dėl tymų plitimo pastaraisiais metais buvo palanki. 2023 m. ir 2025 m. buvo patvirtinta po vieną įvežtinis tymų atvejis.
Tuo metu nuo 2020 iki 2022 m. Latvijoje nebuvo užregistruotas nė vienas tymų atvejis, o 2019 m. užregistruoti trys atvejai. Paskutiniai tymų protrūkiai Latvijoje užregistruoti 2018 m. (25 atvejai) ir 2014 m. (36 atvejai).
Tiesa, nerimą kelia tai, kad maždaug 14 tūkst. (4 proc.) 1–17 metų amžiaus vaikų nebuvo paskiepyti nuo tymų.
„Tai yra nemažas skaičius neimunizuotų vaikų, o tai gali prisidėti prie infekcijos plitimo grandinių susidarymo ir padidinti tymų protrūkių riziką, ypač atsižvelgiant į ligos plitimą kitose šalyse“, – nurodė SPKC.
Situacija Lietuvoje – lyg ant parako statinės
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užregistruota mažiau tymų atvejų nei 2024 m., tačiau rizika išlieka. Dauguma susirgimų buvo įvežtiniai – fiksuoti atvejai, susiję su kelionėmis į Vokietiją, Graikiją, Albaniją, Jungtinę Karalystę, JAV, Vietnamą ir Malaiziją. Dalies atvejų kilmė nenustatyta.
Tymai – viena užkrečiamiausių virusinių vakcinomis valdomų ligų pasaulyje: kai visuomenės kolektyvinis imunitetas yra nepakankamas, suserga apie 90 proc. su sergančiuoju bendravusių neskiepytų asmenų, o vienas ligonis gali užkrėsti net 12–18 žmonių. Virusas plinta oro lašeliniu būdu ir uždarose patalpose gali išlikti ore kelias valandas.
NVSC atkreipia dėmesį į mažėjančias vaikų skiepijimo nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito (MMR) apimtis. Kad tymų virusas būtų suvaldytas, būtina, jog būtų paskiepyta ne mažiau kaip 95 proc. populiacijos. To nepasiekus, didėja protrūkių rizika – tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų. Tymų komplikacijos pasireiškia maždaug trečdaliui susirgusiųjų. Dažniausios jų – plaučių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas, viduriavimas, o retais atvejais – encefalitas, galintis sukelti negrįžtamą smegenų pažeidimą ar mirtį.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
