Tautinį atgimimą įkvėpęs ir Nepriklausomybės link šalį atvedęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis šiomis dienomis pasisako už atvirą, pilietinę, tautinę visuomenę.
Himnas ir malda pradėjo 13 – ąjį Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimą. Buvusioje Aukščiausiosios Tarybos posėdžių salėje, nūnai pavadintoje Kovo 11 – osios vardu, delegatai išklausė garbės pirmininko Vytauto Landsbergio, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Arvydo Anušausko bei kitų pranešimų, diskutuoja aktualiais klausimais.
Grėsmių nemažėja (papildyta 13.20)
„Kova už Lietuvą ir lietuvybę nesibaigia ir nesibaigs“, – įžanginėje kalboje sakė V. Landsbergis. Tuo tarpu, NSGK pirmininkas A. Anušauskas daug dėmesio skyrė užsienio politikai, energetiniam saugumui ir specialiųjų tarnybų veiklai.
„Nacionalinio saugumo iššūkių dabar yra tikrai daug. Po dvidešimties metų jie, be abejonės – neabejotinai – nauji, svarbūs. Rusijos noras valdyti Baltijos šalis kitomis priemonėmis yra pakankamai stiprus“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.
Pavyzdžiu jis įvardijo priešraketinę gynybą, kur atkreipė dėmesį, jog Rusija siekia, kad Baltijos šalys būtų išskirtos iš kitų NATO valstybių konteksto.
„Gynybos biudžetas Lietuvoje dabar labai mažas. Jis visada buvo nepakankamas, nes galvota, kad yra svarbesnių sričių. Taip, yra svarbių sričių, bet gynyba – viena iš jų“, – sakė A. Anušauskas.
Jis minėjo specialiųjų tarnybų kontrolę ir pastarųjų šešerių metų parlamentinius tyrimus, kurie baigdavosi skandalais. A. Anušauskas vardijo šiuo metu esamas problematines sritis: manipuliavimas turimomis galimybėmis, vidaus kontrolės ir iniciatyvos, ginant viešąjį interesą stoka.
„Buvos simuliuojama kova su terorizmu. Riboti resursai buvo naudojami VSD vadovybės tikslams pasiekti, nesant realios politinės kontrolės“, – konstatavo A. Anušauskas. „Po didelėmis kalbomis apie didžiules galimybes slepiamas tarnybų neįgalumas, techninis atsilikimas, menkas operacijų finansavimas ir daug kitų dalykų, kurie mažina Lietuvos galimybes turėti veiksnias slaptąsias tarnybas, kurios vykdytų ne politinius užsakymus, ne kokių nors korumpuotų verslininkų užsakymus, bet gintų Lietuvos interesus“, – tvirtino NSGK pirmininkas
Jis taip pat pastebėjo, kad pastaruoju metu stiprinama slaptųjų tarnybų kontrolė ir koordinavimas.
Atsiskaitydamas už praėjusiais metais nuveiktus darbus, Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas išskyrė svarbiausius suvažiavimo akcentus: nacionalinį saugumą, švietimą ir žemės klausimus.
„Vienas iš tų svarbiausių klausimų yra Lietuvos nacionalinio saugumo klausimai, teisėsaugos problemos, ypatingai dėl teismų reformos ir visuomeninių atstovų – tarėjų arba prisiekusiųjų įvedimas į teismų sistemą. Be abejo, žemės panaudos ir pardavimo klausimais, kaip visada – mūsų lietuviškų mokyklų, švietimo ir kalbos klausimai“, – portalui balsas.lt sakė R. Kupčinskas.
Praėjus 23 metams nuo susikūrimo, Lietuvos Sąjūdis skelbiasi kaip visuomeninė ne pelno siekianti organizacija, asmeninės ir pilietinės iniciatyvos pagrindu siekianti tvirtinti nepriklausomą demokratinę teisinę Lietuvos valstybę, garantuojančią žmogaus ir piliečio teises bei laisves, siekianti prisidėti prie atviros pilietinės tautinės visuomenės ugdymo.
13–asis Sąjūdžio suvažiavimas tiesiogiai transliuojamas internetu.
