„Dabar mes viską fiksuojame, identifikuojame išmoktas pamokas, paskui pažiūrėsime, ką reikėtų patobulinti, ką padaryti geriau, o gal išvis kitaip. Tas pirmas blynas nėra prisvilęs. Didelių nesusipratimų nebuvo, visuomenė priėmė įvairiai“, – trečiadienį žurnalistams teigė V. Rupšys.
Visgi, pripažino, kariuomenės vadas, ateityje derėtų geriau informuoti visuomenę apie tokioms pratyboms keliamus uždavinius.
„Viena iš išmoktų pamokų, kad reikia dar geriau informuoti, jog tai tėra treniruotė, tai nėra reali komendantinė valanda“, – sakė V. Rupšys
Kariuomenės vadas akcentavo, kad komendantinės valandos pratybos nėra pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, paskutinį kartą jos vyko dar prieš valstybei įstojant į NATO. Todėl, pasak jo, institucinė atmintis jau yra dingusi.
Kaip skelbta anksčiau, Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų pratybos sostinėje ir Kaune vyksta gegužės 6–8 dienomis. Pratybų metu tikrinamas institucijų, įstaigų ir organizacijų pasirengimas vykdyti mobilizaciją ir sąjungininkų priėmimo užduotis, turto rekvizavimas ir komendanto valandos paskelbimas.
ELTA primena, kad didžiausias karines pratybas nuo Šaltojo karo laikų NATO pradėjo šių metų sausį. Kaip skelbta anksčiau, pratybos skirtos imituoti NATO atsaką į tokio varžovo, kaip Rusija, puolimą. Jose dalyvaus 50 laivų, 80 orlaivių ir daugiau kaip 1 100 kovos mašinų. Kariniai manevrai vykdomi NATO pertvarkius savo gynybą po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais.
