jie gaus šiltas vieteles? Palikite juos ramybėje, tegul raodonieji suvalkiečius valdo

Raikinas pradeda ir laimi.

Vidmantas MISEVIČIUS
Jeigu Lietuvoje tikrai galiotų žodžio ir minties laisvė, kiekvienas galėtų išsakyti savo nuomonę ir nebijoti susilaukti už tai represijų.
Jeigu Lietuvos valdžiai rūpėtų ją išlaikantys krašto gyventojai, ji pirmiausia rūpintųsi jais, o ne apsimestu „dirbanti" viso pasaulio išgelbėjimui.
Jeigu Lietuvos vyriausybėms tikrai rūpėtų gamtosauga ir mus supančios aplinkos tausojimas, jos, užuot kūrusius naujus ribojimus bei draudimus eiliniams žmonėms ar bandžiusios palikti juos be asmeninio transporto, tartų griežtą „Ne" beatodairiškam miškų kirtimui ir žaliųjų plotų naikinimui.

Jeigu Lietuva būtų teisinė valstybė, joje realias bausmes gautų ne tik valdžios kritikai ar eiliniai piliečiai, bet ir visi, įstatymams vienaip ar kitaip nusižengę politikieriai bei juos dangstantys ar išsukti bandantys veikėjai.

Jeigu Lietuvoje atsakingus postus užimtų ne prisitaikėliai ar mamyčių sūneliai, o tikri specialistai bei savo srities profesionalai, šalies ekonomika atsigautų, įmonės neužsidarinėtų, į kraštą pradėtų grįžti jį palikę tautiečiai.

Jeigu Lietuvos politikieriai turėtų bent krislą sąžinės, jie visokeriopai vengtų dviprasmiškų situacijų ir skandalais galinčių pasibaigti istorijų.

Jeigu Lietuvos politikieriai turėtų bent lašelį savigarbos, prisidirbę jie atsiprašytų žmonių ir, užuot laikęsi įsikibę nagais ir dantimis, prisiimtų atsakomybę, ramiai pasitrauktų iš užimamų postų.

Jeigu Lietuva turėtų ne institucijos pavadinimą, o tikrą, savo šalies žmonių likimui neabejingą, prezidentą, jis rastų būdų, kaip suvaldyti palaida bala pavirtusį Seimą.

Jeigu Lietuvos žmonėse dar rusentų bent kibirkštėlė protėvių valios ir ryžto, jie neleistų, kad su jais taip būtų elgiamasi.

Tokių „jeigu" galima tęsti ir tęsti, bet kas, jeigu aš klystu?...