Europos Sąjunga savo politikos formavime be galo didelį dėmesį skiria moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimui darbo rinkoje. LR Konstitucija taipgi numato, jog asmuo negali būti diskriminuojamas lyties atžvilgiu. Visgi, Europa pastebi, kad teisinių reglamentavimų nepakanka norint užtikrinti lygias moterų ir vyrų galimybes darbo rinkoje ir karjeros galimybių siekime.
Tam ji skiria net ir finansinę struktūrinę paramą, kad būtų užtikrintos moterų ir vyrų lygios galimybės užimtumo srityje, o kartu su juo ir pokyčių monitoringas. Vadinasi, priežastis iš ties rimta, jog apie ją būtų kalbama, ji būtų pastebėta ir sprendžiama visos Europos mastu? ES struktūrinės paramos įsisavinimo pradžioje 2005 m. vyrų užimtumas darbo rinkoje sudarė 66 %, o moterų 59,4 %.
Lietuva atsižvelgdama į Europos reikalavimus užtikrinti vyrų ir moterų lygias galimybes darbo rinkoje skelbė 3 kvietimus (2004 m, 2005 m, 2006 m) teikti paraiškas asociacijoms, viešosioms įstaigoms, valstybės ir savivaldybių biudžetinėms įstaigoms, labdaros ir paramos fondams, teikti paraiškas, kurių įgyvendinimas prisidėtų prie vertikalios ir horizontalios darbo rinkos segregacijos mažinimo, darbo užmokesčio skirtumų problemos sprendimo.
Per visą šį laikotarpį moterų ir vyrų lygių galimybių srityje įgyvendinamas 21 projektas (10 asociacijų, 6 biudžetinės įstaigos, iš kurių 4 yra darbo biržos, 4 viešosios įstaigos bei labdaros ir paramos organizacija), kuriam skirta 11,8 mln. Lt.
Pesimistiškai nuteikia skurdus projektų įgyvendintųjų geografinis žemėlapis: 11,8 mln. Lt parama atiteko pareiškėjams, esantiems Kaune (8 projektai), Vilniuje (7 projektai), Anykščiuose (2 projektai), o Šiauliuose, Alytuje, Telšiuose (po 1 projektą).
Vidutinė struktūrinė parama vienam projektui sudaro apie 0,5 mln. Lt. Minimali skirta parama - 107 tūkst. Lt., už kurią projekto įgyvendintojai organizuoja kompiuterinio raštingumo, anglų kalbos, vairavimo, verslumo ugdymo kursai 147 Telšių raj. moterims.
Didžiausia šioje srityje skirta parama sudaro beveik 2,5 mln. Lt. projektui, kurį įgyvendina Kauno moters užimtumo informacijos centras drauge su partneriais. Šis projektas skirtas plačiajai visuomenei, kurio tikslas supažindinti visuomenę su lyčių lygybės problematika, respublikos mastu vykdyti sklaidą šiuo klausimu. Projekto metu bus parodytos 84 TV laidos lyčių lygybės klausimais bei publikuota apie 150 straipsnių įvairiuose spaudiniuose. Žiniasklaidos atstovams surengtas mokomasis seminaras bei išleista metodinė medžiaga su integruotu lyčių lygybės klausimo aspektu.
Tačiau dauguma projektų yra daug siauresnės sklaidos, skirti vos 1-2 rajonams. Projektų rezultatais didžiausią galimybę pasinaudoti turi Vilniaus miesto, Alytaus miesto, Anykščių, Druskininkų ir Alytaus raj. gyventojai. Būtent projektų vykdytojai šių miestų gyventojams numatę skirti didžiausią dėmesį. Tik dviejų projektų iš dvidešimt vieno, veiklomis ir rezultatais galės naudotis visos šalies gyventojai.
Pagrindinės projektų veiklos yra įvairūs mokymai. Projektų metu 2500 moterys, grįžtančioms į darbo rinką po ilgesnės pertraukos, ir vyresniojo amžiaus (daugiau kaip 50 metų) moterys apmokomos kompiuterinio raštingumo, anglų kalbos pradmenų, verslumo įgūdžių, karjeros planavimo klausimais. Po mokymų 10 moterų galės įsigyti verslo liudijimus ir pradėti individualią veiklą. Moterims politikėms struktūrinės paramos pagalba įkuriama 10 moterų politikių klubų (po vieną kiekvienoje Lietuvos apskrityje prie ten jau veikiančių nevyriausybinių organizacijų), kurie vienytų moteris, dalyvaujančias politikoje. Į šių klubų veiklą siekiama apjungti 300 moterų, skatinant dalyvavimą politikoje, sprendimų priėmimo procese ir ekonomikoje. Seminarai lyčių lygybės klausimais organizuojami ir socialiniams partneriams, nevyriausybinėms organizacijoms, savivaldybėms, darbo rinkos institucijoms, skirti vienodo darbo užmokesčio, tradicinių stereotipų klausimams nagrinėti. Projektų metu bus sukurtos 7 mokymo programos lyčių lygybės klausimais.
Daug ar mažai 21 projektas ir 11,8 mln. Lt parama? Jei palygintume Socialinės atskirties prevencijos ir socialinės integracijos priemonės visų projektų pasiskirstymą pagal tikslines grupes, matytume, jog ši tikslinė grupė atsiduria iš kart po neįgaliųjų tikslinės grupės su 36 projektais už 24 mln. Lt paramą, po savęs palikdama priklausomybės ligų, tautinių mažumų bei nuteistųjų tikslines grupes. Tačiau derėtų nepamiršti, kad esminis klausimas - kokybės, kokius rezultatus davė ir kaip jie prisidėjo prie bendros ES politikos lyčių lygybės klausimais sprendimo, įgyvendinus šiuos projektus?
